Gydytojos ginekologės I. Kravčenkienės patarimas: daugiau bučiuokitės!

„Ir jūsų nėštumas bus labiau apsaugotas", – pataria gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė poroms, jei moteriai niekaip nepavyksta išnešioti vaisiaus.

Statistika byloja, kad 50–60 proc. užsimezgusių nėštumų baigiasi persileidimu. Dažniausiai moteris net nežino, kad buvo nėščia ir persileido. Taip įvyksta ankstyvieji nėštumai, kai kiaušialąstė apvaisinama, tačiau neįsitvirtina patalėlyje arba įsitvirtino ir, vaizdžiai tariant, nebeturi prog­ramos – didžioji dalis ankstyvųjų persileidimų įvyksta dėl to, kad netaisyklingai dalijasi ląstelės. Tokius nėštumus, turinčius „sutrikusią prog­ramą", galima pavadinti natūralia gamtos atranka. Mėnesinės užsilaiko iki dešimt dienų, paskui jos atsiranda, iškraujuojama ir net nežinoma, kad kažkas buvo įvykę. Galima sakyti, kad dažniausia ankstyvųjų persileidimų priežastis – genetinė."

Vėlyvieji persileidimai

„Vėlyvieji persileidimai, įvairiais šaltiniais, – kai nėštumai būna iki 20 ar net iki 22 savaičių, vėliau jau tai traktuojama kaip priešlaikis gimdymas – kai vaisius sveria nuo 500 g. Vėlyvųjų persileidimų priežastys yra kelios – gimdos kak­lelio nepakankamumas, tam tikra jo anomalija, įvairios autoimuninės ligos (vidinio uždegimo padarinys), sutrikusi endokrininė sistema (skydliaukės, hipofizio ligos, diabetas ir kt.), infekcijos, paskatinančios uždegiminius procesus, psichikos veiksniai (įtampa, dideli sukrėtimai ir pan.), apsinuodijimai (dažniausiai sunkiaisiais metalais) ir paties vaisiaus apsigimimai."

Fizinės traumos

„Fizinės traumos, dėl kurių būna persileidimas, turi būti labai stiprios, nes gamta yra taip apsaugojusi nėštumą, jog turėtų nutikti kažkas neįtikimai baisaus, kad įvyktų persileidimas. Nereikia pamiršti, kad fizinės traumos yra lydimos didžiulės emocinės įtampos, o tai jau gali būti tikroji persileidimo priežastis. Grubus seksas, galintis padaryti žalos vaisiui, turėtų būti itin žiaurus, greičiausiai išprievartavimas – jis taip pat ne tik fizinis, bet gal net labiau dvasinis sukrėtimas. Streso hormonas kortizolis gali visiškai užslopinti nėštumo hormonus, tačiau ir stresas turi būti labai stiprus, o ne toks – „labai susinervinau, nes vyras ko nors nenupirko", čia – niekai."

Embrionas itin apsaugotas

„Jeigu manysime taip, kad persileidimas – natūrali gamtos atranka, tai kyla klausimas, kodėl akušerijos patologiniuose skyriuose pilna moterų, kurioms tai gresia. Manyčiau, kad šitą padėtį reikėtų vertinti moksliškai ir tiesiog gyvenimiškai. Žmogaus kūnas – tobula sistema ir kad žmonija vis dar išlikusi ir geba daugintis, tai rodo, jog mumyse „įtaisyti" tam tikri apsaugos mechanizmai, kurie užtik­rina mūsų gyvybingumą ir giminės pratęsimą. Juk prieš tūkstančius metų moterys dirbo visus darbus, niekas jomis per daug nesirūpino ir nepopino – nebuvo kada, vyrams reikėjo medžioti, paskui ilsėtis ir pratęsti giminę. Visus sunkius darbus nudirbdavo moterys, nors ir kokia buvo jų būsena – laukėsi ar ne. Nors sąlygos buvo sunkios, žmonija išliko – vadinasi, žmogaus embrionas labai apsaugotas ir nuo tų laikų niekas nepasikeitė. Jeigu jau menkiausiai susinervinusiai moteriai nutrūko nėštumas, tai tikrai įvyko ne „dėl nervų", reikia ieškoti kitų priežasčių."

Placebo efektas

„Visas tas moteris, kurios atsiduria ligoninėje dėl gresiančio persileidimo, galima suskirstyti į kelias grupes. Dauguma ten atsiduria dėl... dėmesio stokos. Susinervino, hormonai išsiderino ir kūnas nori atsikratyti to, kas jam svetima. Ar galima sustabdyti iš tikrųjų gresiantį persileidimą? Tyrimai labai prieštaringi, jie rodo, kad ir ką mes darytume, jeigu vaisius yra pasmerktas, joks vaistas ir joks specialistas nepagelbės. O jeigu tai – smulkmenėlės, kurias galima pataisyti šiokiu tokiu dėmesiu: „Aha, visi aplinkui šokinėja, jau man viskas gerai", suveikia placebo efektas, dar truputėlį nėštumo hormono, moteris apsiramina ir galvoje įsijungia programa – reikia išsaugoti nėštumą. Todėl tokioms moterims tikrai reikia daugiau dėmesio ne tik ligoninėje, bet ir namuose. Mielieji vyrai, pagalvokite, kaip elgiatės su savo besilaukiančia moterimi, kaip ja rūpinatės, kokiais vardais vadinate... Jeigu ją nuolat kankina niūrios mintys, ji nesijaučia saugi, tai tikrai įsijungs evoliuciniai mechanizmai – „Pirmiausia turiu išlikti aš pati, turiu jaustis saugi." Ligoninėje tokiai moteriai, apsuptai dėmesio, gėlių ir skanėstų, hormonų pusiausvyra greitai grįžta į vietą ir jai įsijungia prog­rama – „daugintis", o dauginasi tik saugios gyvos būtybės – ir žmonės, ir žvėrys. Taip jau gamtos sugalvota.

Kita grupė moterų – taip labai „išsiderinusios", kad joms jau reikia vaistų, ne tik dėmesio ir placebo efekto.

Trečia grupė – kurios pastojo pagalbiniu būdu. Gamtos nebuvo taip sugalvota, todėl joms reikalinga visokeriopa pagalba, šiuo atveju reikia visko – ir dėmesio, ir vaistų."

Vyro vaidmuo – ne toks svarbus

„Kaip jau išsiaiškinome, didžioji dalis ankstyvųjų persileidimų įvyksta dėl genetinių priežasčių, apvaisinant kiaušialąstę dalyvauja du žmonės – ji ir jis, jeigu jo „pasiųsta" ląstelė, vaizdžiai tariant, negaluoja, jis taip pat bus prisidėjęs prie to, kad kiaušialąstė gavo netinkamą programą. Nuo moters priklauso daug daugiau, ji duoda pasyvųjį pradą – kiaušialąstė tik pupt ir iškrito, guli ir laukia, kol ją apvaisins. Bėga šitą užduotį atlikti milijonai spermatozoidų ir tie, kurie pasiekia tikslą, būna stipriausieji, tie, „su ramentais", jau nelabai atlėks pirmi. Vadinasi, kiaušialąstę pasiekia stiprūs, greiti ir gyvybingi spermatozoidai. Moterų amžius labai padidina riziką susilaukti kūdikio, turinčio genetinių trūkumų, o vyrai sveikų palikuonių gali turėti ir, švelniai tariant, labai brandžiame amžiuje. Sperma nuolat gaminasi ir atsinaujina, o kiaušialąstės yra tos pačios, su kuriomis moteris gimė. Jei moteris gyvena nesveiką gyvenimo būdą, tai atsiliepia ir jos kiaušialąsčių kokybei. O vyras, jei „pastatysi į tinkamą kelią", jei nebevartos žalingų medžiagų, saikingai sportuos, žiūrėk, po trijų mėnesių jau bus atkutęs ir gamins kokybišką spermą. Lygybės šioje vietoje nebuvo, nėra ir niekada nebus! Moterys yra ypatingos būtybės, kurios suteikia savo vaikui mitochondrinę DNR, per ją mes savo palikuoniui galime perduoti ir labai gerų, ir labai blogų dalykų. Galų gale per savo makštį mes perduodame vaikui mikrobiomą (mikroorganizmai, gyvenantys žmogaus kūne ir jo išorėje, jų visuma), tai lemia ilgaamžiškumą, gyvenimo kokybę, sveikatą ir daugelį kitų dalykų. O vyras tiesiog būna šalia..."

Nauja karta

„Užaugo nauja karta moterų, kurios ateina ir sako: „Aš galėčiau gimdyti gruodžio 18 dieną, nes tada kaip tik galiu, būsiu baigusi projektą, namai kaip tik bus įrengti, vyras laisvesnis, tai kada man pastoti?" Ir kalbėdama nuo savo išmaniojo įrenginio neatitraukia akių. Ji gimdo ne todėl, kad myli ar tikrai nori vaikelio, o todėl, kad taip patogu, taip gali į paveikslėlį „įpaišyti" kūdikį. Tokia „apsų" karta, kuri su jais pastoja, su jais saugojasi, su jais nešioja kūdikius ir baisiai supyksta, kai kas nors įvyksta „ne pagal planą". Kaip čia taip nutiko? Programėlė neperspėjo..."

Daugiau bučiuotis!

„Labai tikėtina, kad nuo persileidimų galėtų apsaugoti artimesni vyro ir moters meilės ryšiai. Tie partneriai, kurie labiau myli vienas kitą, turi daugiau lytinių santykių, nuolat bučiuojasi ir glaustosi, t. y. kartu leidžia daugiau laiko ir kontaktuoja, yra sveikesni, nes daugelis dalykų nulemti mūsų mikrobiomo. Žmogaus genomą sudaro 23 tūkst. skirtingų genų, o mikrobų, kurie gyvena mumyse, genų yra 150 kartų daugiau. Žmogaus kūno ląstelių yra tik dešimt procentų, palyginti su visų mumyse esančių mikroorganizmų ląstelėmis. Kuo skirtingesni mūsų mikrobai, tuo yra geriau, nes jie vieni kitus labiau palaiko: geručiai – geručius. Jei vyras sveikas ir tave myli, tai jo organizme vyrauja oksitocinas ir kiti „teisingi" hormonai, kurie skatina nėštumo sėkmę.

Kuo daugiau bučiuokimės, kartu leiskime laiką, mylėkimės ir persileidimų tikimybė bus tikrai mažesnė."

Po persileidimo

Dažniausiai – 80–85 proc. moterų po ankstyvojo persileidimo kitą nėštumą išnešioja sėkmingai. Bėda ta, kad didžioji dauguma persileidimų nutinka be aiškios priežasties. Jeigu nerandame priežasties, tiesiog viską „nurašome" tam, kad nėštumas buvo netinkamai užsimezgęs, pamirštame ir bandome iš naujo. Paprastai sakoma, kad reikėtų palaukti nuo vieno iki trijų mėnesių ir tada bandyti vėl. Jeigu du persileidimai įvyko iš eilės ir jie neturi aiškios priežasties, tada reikėtų atlikti rimtus tyrimus, galbūt tai nulemta rimtos genetinės priežasties. Jei persileidimas vienkartinis arba įvyko tarp gimdymų – „gimdžiau, persileidau, gimdžiau", jokių papildomų tyrimų tikrai nereikia.

Kai įvyksta vėlyvasis nėštumo persileidimas, tuomet jau reikia reguliariai lankytis pas gydytojus, jei, tarkime, taip nutiko dėl gimdos kaklelio anomalijos, gali tekti jį apie dvyliktą savaitę užsiūti ir taip laikyti iki pat gimdymo, tačiau tai jau itin reti atvejai.

***

Kovo mėnesio TAVO VAIKO žurnale skaitykite:

Ar užtenka mamai pieno?

Vaiko spinta

Koks jogurtas geriausias?

Kaip reikia drausminti vaikus?

Mamos iš instagramo

Kaip išsirinkti automobilinę kėdutę?

Išsamus žurnalo anonsas – ČIA.

Prenumerata internete - ČIA.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis