Lietuvės moterys atvirauja, kaip vyrui pranešė apie nėštumą

Apie tai, kad vyras taps tėčiu, moterys dažnai planuoja pasakyti kaip nors neįprastai – padaryti staigmeną ir nustebinti, bet tą akimirką neretai užvaldo jaudulys, džiaugsmas, sumišęs su nerimu, ir visas planas išgaruoja iš galvos...

Kelios moterys atskleidžia, kaip šią džiugią naujieną pranešė savo mylimiesiems ir kaip šie reagavo.


Nijolė: „Visa išsigandusi padaviau vyrui nėštumo testą... Kaip tik buvom persikraustę gyventi pas vyro seserį į vieno kambario butą, nes mūsų namą remontavo. Tą dieną kaip tik turėjau eiti į pokalbį dėl naujo darbo. Testą dariausi per daug kažko nesitikėdama, nes maniau, kad man smegenų sutrenkimas (juokiasi). Prieš savaitę pasilenkusi džiovinausi plaukus ir staigiai atsitiesdama taip vožiausi į vonios spintelės duris, kad visos lentynos iškrito. Draugei guodžiausi, kad greičiausiai susitrenkiau smegenis, nes labai pykina. Ta nusišypsojo, sako: „Gal tu verčiau testą pasidaryk...“ Dar vyrui pasijuokiau, kad štai kokius juokus draugė šneka. Bet testą pasidariau... Ir išsigandau (juokiasi). Išbėgau iš vonios nei džiaugdamasi, nei ašarodama, maždaug „tai ką dabar darysime?!“ Aš juk darbą keičiu, namai remontuojami... Buvo baisu, nes gal neturėjau tokių stiprių motinystės instinktų, o ir pastot dideliu noru nedegiau. Pamenu, vyras tada nuramino, kad viskas gerai, taip ir turi būti, juk jau laikas. Beje, jam irgi buvo netikėta... Nors ir nesisaugojome, bet gan ilgą laiką nepastojau, tai abiem buvo staigmena. Tiesa, darbą gavau (šypsosi).

O su antru irgi anksti pradėjo pykint. Jau negalvojau, kad smegenų sutrenkimas, bet kad laukiuosi, irgi nemaniau (juokiasi). „Matyt, kažką ne taip suvalgiau“, – mąsčiau. Planavau laukti savaitę ir pasakyti vyrui tėčio dienos proga. Bet neištvėriau... Apsidžiaugė!“


Jolanta: „Su antruoju man vyras pasakė, ne aš jam! Padariusi testą palikau jį vonioje, o pati nuėjau miegoti – buvau labai pavargusi. Tai vyras eidamas praustis pamatė ir džiaugdamasis atbėgo man pasakyti. Tada jau ir aš apsidžiaugiau, visi miegai išlakstė.“


Svaja: „Mūsų gyvenimas klostėsi pagal planą: paaukštino mano pareigas, įstojau į magistrantūrą, persikraustėm gyventi į naują vietą. Netrukus turėjo būti mūsų vestuvės. O aš dar ir mokiausi, tai vakarais vos kojas pavilkdavau... Vieną dieną prisiminiau, kad jau turėjo būti mėnesinės, bet... nebuvo. Nusipirkau testą. Vyras žiūrėjo televizorių, o aš jam nieko nesakiusi patyliukais ėmiau ir pasidariau. Žiūriu – du brūkšniukai! Išsigandau. Išsitraukiau dulkių siurblį ir ėmiau siurbti kambarius tyliai verkdama. Galvojau, kas dabar bus... Taip ne laiku... Vyras pamatė, paklausė, kas nutiko. Parodžiau testą. Kiek jam laimės buvo!


Reziumė: magistrą baigiau jau su mažium ant rankų, darbą praradau, vestuvės įvyko ramesnės, nei tikėjausi, butą susitvarkėm skubos tvarka pardavę mašiną. Ir turim neklaužadą sūnų (šypsosi).“


Margarita: „Mano vyras, būdamas prie jūros, visada renka akmenukus su skylutėmis – tiki, kad jie atneša laimę. Turi jau visą kolekciją. Paėmiau vieną, nunešiau išgraviruoti „Tu – tėtis“ ir padariau kaip raktų pakabuką. Vieną dieną mums vaikštinėjant prie jūros (važiuodavom labai dažnai) eidama priekyje ir neva rinkdama akmenukus padėjau savo staigmenėlę. Jis pakėlė, o tada aš uždėjau ranką ant pilvo, ir vyras viską suprato. Labai apsidžiaugė, apkabino, daug kartų pabučiavo. O tą pakabuką iki šiol nešiojasi su raktais ir džiaugiasi, kad tai – geriausia dovana jo gyvenime. Ir nors jam sakiau, kad jau rado savo laimę, akmenukus su skylutėmis dar vis renka ir dukrytę moko tokių ieškoti (šypsosi)“.


Rita: „Su pirmąja dukra nėštumo testą dariausi labai netikėtai: nemaniau, kad laukiuosi, tiesiog labai sirgau – skaudėjo gerklę, kaulus „laužė“, buvo aukšta temperatūra, tad išsiunčiau vyrą nupirkti vaistų, o pati prieš gerdama vaistus dėl visa ko pasidariau testą. Pamačiusi dvi juosteles negalėjau patikėti, teko prašyti vyro nupirkti dar vieną testą. Ir jis parodė tą patį. Nors vaikelis buvo planuotas, tačiau ištiko kažkoks šokas: ką čia dabar prisidirbom?! O dar aš sergu... Su antruoju irgi buvo staigmena abiem, nes užkibo iš pirmo karto. Pamenu, pasakiau dukrai, kad turės arba sesę, arba brolį. O vyresnėlė sako: „Nenoriu brolio.“ Tada vyrui parodžiau nėštumo testą, o ten tokia blanki antra juostelė, vos matyti. „Ai, tai čia nieko nereiškia“, – sako. O aš jam: „Kaip tai nereiškia?!“ (Juokiasi.) Ta tikroji laimė ir džiaugsmas vyrui atėjo po poros dienų, kai jau galutinai suvokė, kad bus tėčiu.“


Amelija: „Visada smagu prisimint tą dieną... Nėštumo testas su dviem brūkšneliais buvo supakuotas dėžutėje kaip kalėdinė dovana. Vėlyvą Kūčių vakarą visi išpakavome savo dovanas. Vyrui padaviau paskutiniam. Atidarė: tyla, šypsena, o tada – ašaros. Visas emocijas pavyko nufilmuoti. Smagiausia, kad ir kiti artimieji apie tai sužinojo tik tą akimirką – visiems buvo staigmena. Vyras iškart su džiaugsmu garsiai paskelbė naujieną. O man sunkiausia buvo išlaikyti paslaptį tris dienas iki Kūčių...“


Silvija: „Pasidariau testą ir pati negalėjau patikėti – buvo lengvas šokas, apsiverkiau (net nežinau kodėl...). Nuėjau pas vyrą su testu rankose, o jis dar perklausė, ar tikrai. Užtikrinau, kad tikrai. Apsidžiaugė, bet santūriai. Nesitikėjom, kad taip greitai pavyks, tiesiog planavome, kad pavasarį būtų gerai pastoti (pastojau rudenį, žiemos link). O aš tada vyrui, pamenu, sakiau, kad visgi gal reikėtų mėginti anksčiau, nes nenoriu būti sena mama (juokiasi). Taigi pradėjom bandyti anksčiau ir labai greitai pavyko!“


Sandra: „Labai mėgstu staigmenas, tad, kaip pranešiu vyrui džiugią naujieną, mintyse jau buvau permąsčius milijoną kartų. Kokius gražius scenarijus kūriau! O pranešiau... Paprastai. Nes ištiko šokas gerąja prasme ir pamiršau visus scenarijus (šypsosi). Tiesiog labai ilgai negalėjome susilaukti vaikelio ir tai prilygo stebuklui. Pamačiau tas dvi juosteles ir pagalvojau: gal vaidenasi iš to didžiulio noro turėti vaikelį, gal matau tai, ką noriu matyti? Nulėkiau su testu pas vyrą, pakišau po nosim: „Ar ir tu matai tą patį, ką ir aš?! Greit pasakyk, kiek čia juostelių!“ Jokios romantikos (juokiasi). Matė jis tą patį, man nesivaideno. Džiaugėsi, jaudinosi, vietos nerado... iš laimės. O su antruoju jau pritaikiau vieną iš scenarijų, tiksliau, ekspromtu sugalvotą. Kadangi džiugią naujieną sužinojau prieš pat Kalėdas, įdėjau tą testą į kopūstą, apvyniojau gražiu kalėdiniu popieriumi, užrišau kaspiną ir įteikiau kaip kalėdinę dovaną! Na, žinote, vaikai juk kopūstuose randami (juokiasi). Išvyniojęs žiūri, dar nelabai supranta, kodėl aš čia jam daržovių Kalėdoms sugalvojau padovanoti. O paskui, kai pamatė testą, akys tik išsiplėtė! Labai džiaugėsi ir buvo laimingas. Abu buvome ir esame laimingi.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis