Gimdymas dabar ir prieš 30 metų: anksčiau vieninteliai vyrai gimdykloje buvo gydytojai 

Pandemija palietė ir gimdančias moteris. Nors dabar tiek gimdyvei, tiek ją lydinčiam asmeniui tenka atlikti COVID-19 testus, prieš 30 m. atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje vyrams buvo keliami dar didesni reikalavimai, nebuvo epidurinio skausmo malšinimo būdo, o mama naujagimio net negalėjo aprengti savais drabužėliais. Apie akušerijos madas ir progresą per tris dešimtmečius papasakojo Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė, Kauno kolegijos lektorė, LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vyresnioji akušerė Ilona Joneliūnienė.

Pirmoji nepriklausomybės laida


Akušerijos ginekologijos skyriaus vyresniajai akušerei I. Joneliūnienei per 30 darbo metų teko matyti, kaip keitėsi gimdymo aplinka, ir pačiai prisidėti prie šių pokyčių: „Didžiulis džiaugsmas, kad mokslus baigiau permainų laikotarpiu – buvome pirmoji nepriklausomybės metų laida. Kai pradėjau dirbti ligoninėje, dar nebuvo vienkartinių pirštinių ir kitų priemonių. Pačios turėjome viską sterilizuoti, darbo buvo labai daug.“


Pasak I. Joneliūnienės, per šį laikotarpį akušerijos sritis stipriai pasikeitė: paslaugos teikiamos saugiau ir patogiau.


„Dar 1996-aisiais Pasaulio sveikatos organizacija akcentavo, kad reikia gimdyklos aplinką kuo labiau priartinti prie namų aplinkos. Anksčiau palatose gulėdavo iki 5 moterų, net gimdykloje gimdydavo po dvi. Dabar visos gimdyvės pas mus guli vienvietėse gražiose palatose su dvigulėmis lovomis, dušais, virtuvėlėmis – anksčiau apie tai tik svajodavome. Daug kas turbūt pamena, kad seniau naujagimių nepalikdavo palatoje su mama ir net neleisdavo rengti savais rūbeliais, tad skirtumas milžiniškas“, – pasakoja I. Joneliūnienė.


Anot vyresniosios akušerės, gimdymai kasmet tampa saugesni. „2020 m. Lietuvoje nemirė nė viena gimdyvė. Šiais laikais yra daug skausmą malšinančių ir saugumą didinančių priemonių. Pavyzdžiui, palatose veikia personalo iškvietimo sistema. Prieš 24 metus pradėta taikyti epidurinė nejautra. Skausmui malšinti taip pat naudojame daug nemedicininių priemonių: vandens terapiją, kamuolius, aromaterapiją“, – pokyčius vardija specialistė.

 

Pirmą vyrą gimdykloje palaikė gydytoju


Nors dabar daugelyje gimdymų kartu su gimdyve dalyvauja jos vyras ar artimasis, anksčiau tai buvo neįprasta.

„Dėstydama Kauno kolegijoje, studentams pasakoju linksmą istoriją, kai pirmą kartą gimdykloje pamačiau vyrą. Vyrams gimdyme dalyvauti pradėta leisti 1992 metais. Tada jiems kelta daug reikalavimų: reikėjo pasitikrinti sveikatą, pasidaryti plaučių nuotrauką, persirengti ligoninės drabužiais. Pamačiusi gimdykloje vyruką pagalvojau, kad tai jaunas rezidentas, ir dar toks paslaugius – masažuoja moteriai nugarą, girdo. Pasirodo, kad tai buvo tos moters vyras“, – prisimena specialistė.

 

15 gimdymų per parą


Paklausta apie įsimintiniausius momentus, I. Joneliūnienė tvirtina, kad kiekvienas gimdymas yra išskirtinis, bet prisimena kartą, kai teko priimti rekordinį gimdymų skaičių.


„Dabar per parą pas mus gimdo 3–4 moterys. Anksčiau iš 4 mieste veikiančių akušerijos skyrių rotacijos principu kuris nors mėnesį nedirbdavo ir būdavo dezinfekuojamas, o kiti skyriai vaduodavo. 1993 m. vieno tokio vadavimo metu gimdyvės važiavo viena po kitos. Kartu su kolege per parą priėmėme po 15 gimdymų. Po darbo parėjusi namo atsisėdau ir turbūt iš įtampos apsiverkiau.


Niekada nepamiršiu ir dienos, kai į auditoriją įžengė studentė, kurią pati priėmiau. Ji taip pat pasirinko akušerijos sritį ir šiuo metu dirba akušere kitoje ligoninėje. Nenusakomas jausmas, kad tavo rankomis priimtas žmogutis pasirinko tą pačią profesiją“, – pasakoja I. Joneliūnienė.

 

Norai ir mados keičiasi


Specialistė pripažįsta, kad keičiantis laikams keičiasi ir gimdyvių poreikiai. Vieni reikalavimai išlieka, kiti būna trumpalaikiai.


„Apie 2000 m. buvo populiaru gimdyti vandenyje. Tada net Vilniuje ar Klaipėdoje gyvenančios moterys važiuodavo pas mus, nes turėjome tam skirtą vonią. Dabar hidroterapija labai populiari gimdos kaklelio atsivėrimo laikotarpiu, bet priimti gimdymo vandenyje jau porą metų neteko“, – pasakoja akušerė.


Anot jos, dabartinė akušerijos kryptis aiški – siekiama gimdymo aplinką priartinti prie namų aplinkos.


„Vis dažniau girdime diskusijas dėl gimdymo namuose, nors žymiai saugiau tai daryti ligoninėje, kur dirba gydytojų komanda, budi kardiologai, chirurgai. Atsižvelgdami į šį moterų norą, artiname gimdymo aplinką prie namų. Paskutinius gimdymus priėmiau specialiai įrengtoje gimdykloje-palatoje, kurioje įrengta deguonies tiekimo sistema, yra reanimacijos įranga, bet kartu patalpa primena namų aplinką, o moteris gimdo dvigulėje lovoje. Prieš gimdymą atvažiuojame su medicinine technika, po gimdymo ją išsivežame, o šeima lieka palatoje“, – pasakoja LSMU Kauno ligoninės specialistė.


Nors šie metai pateikė didelių iššūkių, I. Joneliūnienė į viską žiūri pozityviai: „Aš visada sakau, kad akušerio darbas, nors ir kupinas milžiniškos atsakomybės už dvi gyvybes, yra dieviškas, šventas darbas. Mes priimame ir palydime naują gyvybę, tas naujos gyvybės džiaugsmas ant tavo rankų yra didžiulis sustoti neleidžiantis stebuklas.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis