1. Kodėl nesijaučiu laiminga?
Ilgai negalėjau pastoti, bet pagaliau vaikelio laukiamės. Tačiau jaučiuosi prastai, nuotaikos nėra, nuolat pykina. Kodėl nesijaučiu laiminga, juk turėčiau?
Nėštumas, nors ir kaip ilgai lauktas ir išsvajotas, yra didžiulis pokytis, su kuriuo reikia apsiprasti moteriai ir fiziškai, ir psichologiškai. Filmuose, reklamose, žurnalų puslapiuose dažniausiai matome laimingas, pasitempusias, pasidažiusias nėščiąsias ir tai sukuria pernelyg optimistišką, bet dažniausiai nerealų, netikrą vaizdą. Siekis, kad būtų kaip filme, užsibrėžtas tikslas jaustis gerai, švytėti ir išgyvenamas kontrastas, jei iš tiesų taip nesijaučiate, tik dar labiau pablogina savijautą. Leiskite sau jaustis visaip ir galbūt... pasijusite laimingesnė.
2. Darbdavys nieko negali jums padaryti
Neseniai gavau darbą ir... pastojau. Laikas eina, pilvukas tuoj bus matyti. Jaučiuosi sutrikusi, bijau dienos, kai teks pasisakyti apie nėštumą darbdaviui, juk, priimdamas į darbą, klausė, ar neplanuoju vaikų. Bijau, kad mane atleis arba po motinystės atostogų nenorės priimti atgal.
Jei dėl to, kad pastojote, darbdavys pradės jums kaišioti pagalius į ratus, galima sakyti, kad pasisekė, jei neteksite darbo pas tokį darbdavį. Joks darbdavys neturi teisės kontroliuoti asmeninio, o juolab intymaus savo darbuotojo gyvenimo. Jei taip elgiasi, rodo nepagarbą. Ar toks žmogus vertas, kad jam dirbtumėte? Be to, įstatymai jūsų pusėje, aukščiau galvą! Šiais laikais nėra taip paprasta tiesiog atsisakyti besilaukiančios moters paslaugų. Reikia profesionalios pagalbos – parašykite mums!
3. Kaip norite, taip ir atrodote!
Esu septintą mėnesį nėščia. Jaučiuosi gerai, rami ir laiminga, bet vis sulaukiu priekaištų dėl to, kad rengiuosi juodais drabužiais. Kažkodėl visiems atrodo, kad tai labai blogai. Tiesą pasakius, ir pačiai keista, kad taip pamėgau tamsias spalvas. Gal dėl to, kad jos slepia apvalumus, o gal priežastys slypi kitur?
Tikrai nereikia manyti, kad juodai apsirengusi nėščioji liūdi, yra blogos nuotaikos ar jai depresija. Juoda spalva yra šešėlinė spalva, simbolizuojanti tai, kas neturi aiškių kontūrų, tai tarsi ėjimas į save, savęs, naujų galimybių ieškojimas. Tai reiškia, kad žmogus pats dar nesupranta, bet savyje turi daug jėgų, neišnaudotos energijos ir galimybių. Pastojus daug kas gyvenime keičiasi, besibeldžianti gyvybė moterį pristabdo, moko gilintis į save. Tamsios spalvos poreikis gali rodyti susikaupimą ir moters kūrybinį impulsą. Galų gale, galite rinktis tokias spalvas, kokias tik norite, nors ir karnavalo kostiumai, tai tik jūsų ir jūsų šeimos reikalas.
4. Jūsų privengia nesilaukiančios draugės? O gal atvirkščiai?
Kai pastojau, pastebėjau, kad draugės vengia su manimi susitikti, rečiau skambina. Tiesa, dauguma jų dar netekėjusios, nė viena neturi vaikų. Jaučiuosi pamiršta. Gal jos „bijo“ mano nėštumo, gal tapau joms nebeįdomi?
Gali būti, kad joms tapo nelabai įdomu, juk natūralu, kad jums dabar rūpi ne suknelės, manikiūrai ar vakarėliai, o labiau mamiški dalykai. Taip pat gali būti, kad kaip tik jos jaučiasi nevisavertės, gal nežino, ko, kaip paklausti, gal mano, kad tai jums jų rūpesčiai tapo nebeįdomūs? Nėštumas išties gerokai pakeičia mūsų savęs, savo gyvenimo suvokimą, tai išskiria būsimas mamas iš tų, kurios dar nėra mamos, natūralu, kad dažnai pasikeičia ir draugai. Tačiau tai nėra blogai. Priešingai, gali būti susiję su asmenybės augimu. Todėl pirmiausia paklauskite, ko jums pačiai norisi: nerti į mamiškus reikalus ar tęsti įprastinius pokalbius su draugėmis? Jei norisi išsaugoti draugės ir ikinėštuminio gyvenimo prieskonį, pati paskambinkite joms ir padrąsinkite.
5. Sapnai – tik neišsakytos baimės
Artėja gimdymo terminas. Man neramu dėl to, kad sapnuoju labai baisius sapnus. Pavyzdžiui, kad gimdau, gimdau ir niekaip negaliu pagimdyti. Arba kad gimė negyvas kūdikis. Pabundu ryte šlapia nuo prakaito. Ką tai reiškia, gal tai koks ženklas, įspėjimas?
Sapnai neretai parodo tai, dėl ko mes nerimaujame, mūsų baimes, apie kurias garsiai nekalbame, todėl naktį, kai psichika ilsisi ir gynybos mechanizmai neveikia, iš pasąmonės tai ir išplaukia. Natūralu, kad, artėjant gimdymui, būsimą mamą ima kamuoti baimė, ar viskas bus gerai kūdikiui ir jai pačiai. Jei labai dėl to išgyvenate, paklauskite savęs, kas konkrečiai labiausiai neduoda ramybės ir ko reikėtų, kad ta baimė sumažėtų. Pasikalbėkite apie tai su artimu žmogumi. Jokiu būdu negąsdinkite savęs mintimis, kad tai vaikelis jums siunčia kažkokią žinią.
6. Čia verkiu, čia juokiuosi – normalu, juk nešiojate naują stebuklą
Kai pastojau, mano savikontrolės mechanizmas tarsi subyrėjo – čia verkiu, čia juokiuosi, čia džiaugiuosi gyvenimu, čia, žiūrėk, „užplaukė“ baisus nerimas. Net pačiai dėl to nesmagu. Kas padėtų save suvaldyti?
Tokios aštrios emocijos būdingiausios pirmajam nėštumui. Kitais kartais viskas būna truputį arba net labai blankiau. Kad emocijos vargintų mažiau, būtinas dienos režimas, nes pailsėjusi nėščioji yra geriau nusiteikusi. Negalima sau leisti įsisukti į nerimo ratą, reikia stengtis bendrauti tik su gerą nuotaiką skleidžiančiais žmonėmis. Skirkite daugiau laiko sau, galvokite apie tai, kad kūdikis pats savaime yra didelis stebuklas, šiuo metu dirbate turbūt patį svarbiausią darbą gyvenime, todėl jaudintis dėl kasdienių smulkmenų tikrai neverta. Geras emocijas lemia taisyklinga mityba, reguliarūs fiziniai pratimai. Eikite pasivaikščioti, pasivaikščiojimas gryname ore taip pat taiso nuotaiką.
