Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Po netikėto nėštumo - mintys apie abortą skaitytojos istorija

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Raimondai.

Nutariau ir aš papasakoti savo nėštumo ir gimdymo istoriją. Man buvo 20 metų, studijavau kolegijoje. Tuomet, kai sužinojau, kad laukiuosi, buvo vasaros atostogos, po jų turėjo prasidėti paskutiniai mano studijų metai. Planavau kaip pradėsiu dirbti pagal studijuojamą profesiją, galbūt, pradinėms investicijoms išvyksiu užsidirbti į užsienį. Planų buvo tikrai daug. Tačiau, kaip sakoma, tu planuoji, o Dievas juokiasi.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Fitneso trenerė: po gimdymo reikia atrodyti štai taip!
Moteris pagimdė net nepajutusi, kad laukiasi

Nėštumo neplanavau, bet jaučiau, kad kažkas ne taip. Mėnesinės vėlavo, krūtinę skaudėjo, tačiau testą bijojau pirkti. Visgi nusipirkau. Kai išvydau dvi juosteles, pradėjau drebėti, išsigandau, sutrikau. Nėštumui buvo apie pusantro mėnesio. Man buvo šokas. Visas mano pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Su draugu kartu buvome jau trejus metus. Jis į šią žinią reagavo daug geriau, negu aš. Jis mane ramino ir guodė, kad viskas bus gerai.

Dar du mėnesius po to jaučiausi prastai. Visi namiškiai pastebėjo, kad elgiuosi kaip nesava. Tačiau niekam nieko nesakiau. Maistas pykino, būdavo silpna. Mama kažką įtarė, tačiau nieko neklausė. Pati galvojau ir apie abortą. Tačiau draugas sudraudė. O ir pati svarsčiau apie pasekmes, kad vėliau galbūt nebegalėsiu pastoti. Tačiau abejojau labai ilgai. Tuomet dar net nesuvokiau, kad būčiau nužudžiusi savyje augančią gyvybę. Galvojau apie tėvų reakciją, studijas, kaip reikės pabaigti mokslus, kaip pabaigti paskutinius studijų mėnesius jau kūdikiui gimus. Visgi nusprendžiau, kad gimdysiu. Tačiau su kūdikiu apsipratau tik penktą nėštumo mėnesį, pamažu jam gimė meilė. Pirmieji judesiai buvo tikra palaima. Ėmiau galvoti apie kraitelį, apie tai, kaip jis atrodys, kokios bus akys, plaukai. Ar tai bus mergaitė ar berniukas.

Tiesa, dar vienas nemalonus aspektas iš mažo stebuklėlio laukimo buvo prižiūrinti ginekologė. Kadangi studijavau kitame mieste, atliekamų pinigų tikrai neturėjau, taigi ir ginekologei kyšio nedaviau. Pastaroji per visą nėštumą bendravo labai nemaloniai, nepadarė nei vienos nuotraukos su ultragarsu, kuomet darydavo ultragarsinį tyrimą, nusukdavo ekraną nuo manęs, kad nieko nematyčiau. Kai paklausiau kūdikėlio lyties, ji atsakė: „O koks jums skirtumas?" Šiai daktarei aš neatsidėkojau ir nedėkosiu, nes mano nuomonė tokia, kad visi dirba savo darbą ir už jį gauną atlyginimą, jei atlygio neužtenka - keisk darbą. Visi nėra tokie turtingi, kad iš paskutinių savo lėšų dar sumokėtų daktarams už jų atostogas Kipre ar dar kur...

Lytį sužinojau tik tuomet, kai paguldė į ligoninę, man buvo 32 nėštumo savaitės. Tuomet grėsė priešlaikinis gimdymas. Tačiau gydytojai pastebėjo savaitę ir išleido namo. Savo mažąją mergytę išnešiojau beveik iki galo.

Gimdymas praėjo sklandžiai: 4 ryto nubėgo šiek tiek vandenų, tad išsikviečiau greitąją pagalbą. Nuvežė į ligoninę ir paguldė į gimdyklą, nes gimdos kaklelio atsidarymas buvo pakankamai didelis. Sąrėmiai prasidėjo po poros valandų ir buvo tokie skaudūs, kad, turbūt, nepamiršiu niekada. Nuskausminimui jau buvo per vėlu, nes tiesiog nebūtų spėję suveikti. Po keturių alinančių skausmo valandų pagimdžiau nuostabią mėlynakę dukrytę. Daktarė sakė, kad gimdymas „kaip iš vadovėlio". Vos padėjus dukrytę ant krūtinės atsirado ir be galo stipri motiniška meilė. Dabar smerkiu save už tas kvailas mintis apie abortą. Labai myliu savo dukrytę ir nė negaliu pagalvoti, kad jos šalia dabar nebūtų.

Taigi, į paskaitas vaikščiojau būdama nėščia, pasigimdžiau likus porai mėnesių iki baigimo. Parašiau ir diplominį darbą, puikiai jį apsigyniau. Viską spėjau laiku. Dabar prasidėjo naujas gyvenimo tarpsnis ir aš juo labai džiaugiuosi.

Raimonda

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?