Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Du nesivystantys nėštumai ir beširdžiai medikai skaitytojos istorija

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Sandrai.

Norėčiau papasakoti savo istoriją, kuri yra ir taip nelaimingiausia mano gyvenime, bet Lietuvos daktarai ją pavertė tiesiog košmaru.

Aš su vyru jau kurį laiką gyvenu Norvegijoje. Nusipirkę čia namus, pradėjome planuoti vaikelį. Po pusės metų mus pradžiugino du brūkšneliai. Kaip tik kitą savaitę turėjome vykti į Lietuvą atostogų. Deja, tik grįžus į gimtinę ir apsilankiusi pas ginekologą sužinojau, kad vaikelis nustojo vystytis. Skausmo nusakyti neįmanoma...

TAIP PAT SKAITYKITE:
Gimė penketukas - 4 berniukai ir mergaitė
Video, kuris kiekvieną mamą ir tėtį privers susimąstyti

Pirma nesėkmė

Kitą dieną prasidėjo siaubingi skausmai ir kraujavimas. Vykome tiesiai priimamąjį, iš ten mane nusiuntė į gimdymo skyrių. Vos tik ten įėjus, mane turėjo pasitikti gydytoja ir pasakyti, kas ir kaip manęs laukia. Tačiau paaiškėjo, kad keičiasi pamaina ir dirbusi gydytoja eina namo. Prabėgdama pro mane link durų ji išlemeno, kad mane priims kitas daktaras. Staiga ji persigalvojo - atsisuko, priėjo prie manęs, kad išsiaiškintų mano situaciją. Seselė paaiškino, kad vaisius nesivysto, kraujuoju, bet esu ne Lietuvos gyventoja. Tada gydytoja pradėjo pakeltu balsu aiškinti, kad jai visai nesvarbu, kad aš kraujuoju, ir už gimdo išvalymą privalėsiu sumokėti 600 Lt.

Mes su pinigais problemų neturime, bet nesupratau, kaip kraujuojančiam žmogui nėra suteikiama pirmoji pagalba, o aiškinamasi, ar jis gali susimokėti. O jei negalėčiau sumokėti - mestų į gatvę?

Man buvo nebesvarbu, labai liūdėjau dėl nesivystančio nėštumo ir norėjau, kad tas košmaras baigtųsi. Nors sakėme, kad susimokėsime, daktarė toliau nemandagiai aiškino, kad „čia tokių iš užsienio atvykusių „chalevščikų" pilna"... Tada neatsisveikinusi ir susiraukusi išbėgo pro duris.

Atsigulus palatoje, dar prieš pat narkozę ašaros pradėjo pačios riedėti, o daktaras, žiūrėdamas į mane, stebėjosi: "Tu taip bijai operacijos?"... Nesugebėjau nieko atsakyti į tokį kvailą klausimą, lyg aš savo noru čia gulėčiau. Tiesa, viena seselė užtarė mane: „Jai vaikelio gaila, daktare"...

Po išvalymo mane paguldė į palatą, kurioje gulėjo dvi nėščiosios dėl gresiančio persileidimo. Reikia tik įsivaizduoti, kaip jaučiausi aš, matydama jų pilvukus, ir kaip jautėsi jos, matydamos mane kraujuojančią, verkiančią, netekusią vaikučio. Jau po valandos maldavau, kad mane paleistų namo.

Vėliau pasistengiau pamiršti šį gyvenimo tarpsnį ir bandžiau pastoti antrą kartą.

Antra nesėkmė

Pastojau greitai, po 3 mėnesių. Šį kartą stengiausi daug ko atsisakyti, nedaryti, maniau, kad gal aną nėštumą kažką pati dariau blogai... Buvau įsitikinusi, kad šįkart pavyks ir aš išsaugosiu nėštumą. Deja...

Kitą dieną po Kalėdų Norvegijoje man padarė echoskopiją ir aš sužinojau, kad nėštumas vėl nesivysto! Skausmas buvo dvigubai stipresnis, nei pirm1 kartą. Nelemta? Neturėsiu niekada vaikų? Nepilnavertė?..

Tada man liepė važiuoti tiesiai į ligoninę, kad išvalytų gimdą. Nuvažiavus gydytojas pasakė, kad dabar tarpušventis, specialistų nėra, esą išvalys viską tabletėmis. Tą dieną išgėriau piliulę ir išvažiavau namo. Įspėjo, kad prasidėjus kraujavimui turiu grįžti į ligoninę. Grįžau tik kitos dienos rytą, nes kraujavimas taip ir neprasidėjo. Skyrė vaginalinių vaistų, bet ir tada nieko neįvyko.

Dar po kelių valandų daktaras nusivedė mane į ginekologijos kabinetą, kur gimdą valė įrankiais. Skausmas buvo toks, lyg gimda būtų plėšoma į gabalus. Po vadinamojo „išvalymo" gydytojas manęs dar paklausė, ar noriu pamatyti gemalą... Net neturiu žodžių apibūdinti savo būseną, išgirdus tokį klausimą... Išėjau iš kabineto išdraskyta gimda ir širdimi.. Bet tai dar nebuvo pabaiga.

Jau kitą dieną pasiėmiau iš darbo du neapmokamus mėnesius atostogų ir išskridau į Lietuvą. Buvau emociškai žlugęs žmogus.

Vos tik atvykusi ėmiau ieškoti vaisingumo klinikos ir psichologės. Išsirinkę kliniką, jau po kelių dienų važiavome į kitą miestą pasikonsultuoti su ginekologe. Ji pirmiausia pasiūlė gimdos apžiūrą echoskopu - mane šokiravo, kai sužinojau, jog gimdoje liko labai daug placentos gabalėlių ir man būtina atlikti valymą. Tačiau tiek iškentėjus dar vienas valymas manęs nebegąsdino.

Tada su daktare grįžome į kabinetą, kad rekomenduotų, kokius tyrimus man dar reikia atlikti. Ji ėmė daug kalbėti ir vis įterpdavo kokį tyrimo pavadinimą, kurio man reikia. Pertraukiau ją, klausdama, ar ji gali pakartoti pavadinimą, o gal net užrašytų ant lapelio, nes nesu daktare, terminų nežinau ir tuo labiau neatsiminsiu. Tada ši maloni gydytoja persimainė ir pradėjo rėkti, kokia aš durna, kaip aš jos nesiklausau, esą net jos studentai visi ją supranta, mat lektorė yra. To man užteko. Šiaip esu pakanti, bet tada neišlaikiau: „Išrašykite sąskaitą ir mes išeiname!" „Aš ir išrašysiu! Oi, kaip išrašysiu!", - ironiškai atkirto ji. Viso gero! Dingome iš tos klinikos per kelias sekundes.

Grįžus į savo miestą, jau kitą dieną manęs laukė gimdos valymo procedūra. Po jos paprašiau atskiros palatos, kad nebūtų nėščiųjų. Po visko atėjęs ir receptą vaistams atnešęs gydytojas sakė, kad kraujas jau buvo juodas, jei būčiau ilgiau delsusi, baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti. „Gal vaikų nebūtum galėjusi jau niekada turėti, gal dar kas... Dabar svarbiausia išsigydyti infekciją", - sakė jis.

Trečiasis bandymas

Po šio gyvenimo etapo man prireikė psichologės. Galų gale nusipirkome šunį. Jei ne mano nuostabus vyras, kuris visą tą laiką buvo šalia ir mane labai palaikė, nežinau, kaip būčiau tai išgyvenusi viena, nes mano šeima manęs nesuprato... „Juk ne pasaulio pabaiga", - sakė jie man.

Bet ir po didžiausios audros išlenda saulė. Trečio nėštumo nebeplanavom, norėjom psichologiškai atsigauti, aš bijojau žodžio „nesivystantis"...

Tačiau praėjus daugiau kaip vieneriems metams po visko, mes - tėvai!

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?