Ar ne per anksti mums turėti vaikų? Skaitytojos gimdymo istorija

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Kristinai.

Netikėtas, bet labai lauktas nėštumas.

Viskas vyksta sklandžiai, jokių pykinimų ar skausmų - ir taip iki pat galo. Paskutiniais mėnesiais tik šiek tiek patinusios kojos. Gimdymo data - antra Velykų diena. Daktarai sakė, kad 99 proc. bus berniukas. Laukėm sūnelio.

Atėjo Velykos, visur važiuojam, vaikštom. Liftas kaip tik prieš du mėnesius pradėtas renovuoti, tad man tenka laipioti į 8 aukštą. Antrą Velykų dieną ir vėl kelionės į svečius, grįžtu tik 12 nakties, jokių sąrėmių, nieko. Galvoju - teks palūkėti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Interviu su lietuve, žinančia, kaip iš kūdikio išauginti genijų
Gimdyvei atlikę cezario pjūvį, nerado naujagimio

Išaušo antradienis, šiandien turiu keliauti pas gydytoją, na, bet taip tingiu... Skambinu ir sakau: „Gydytojau, gal rytoj galiu pas jus ateiti?" „Ateik šiandien, juk terminas šiandien, priklauso apžiūra", - sako jis. Na, ką, tenka keltis iš šiltos lovos ir važiuoti.

Paskutinius du mėnesius vyras paprašė nevairuoti, nes sugebėjau kieme kliudyti kitą mašiną, buvo išgąsčio ir man, ir jam. Orientacija tikrai prastesnė. Tad sėdu į troleibusą ir važiuoju, diena graži, niekur neskubu.

Apžiūra. Guliu, klausau, kaip mažylio širdelė plaka.

Gydytojas kažką sako seselei, ir klausia manęs, ar nejaučiu skausmo. Atsakau, kad ne. „O nors šiek tiek?" - toliau klausia. Ne! Jis nueina į šalį, vėl grįžta, aš skubu teirautis, ar galiu eiti namo. „Ne, šiandien pagimdysi" - ramiai sako jis.

Žiūriu išpūtusi akis, kaip tai pagimdysiu? Pasirodo, kad jau atsivėrę 5 gimdos kaklelio. Klausiau, ar galiu dar grįžti namo? Leido. Grįžusi paskambinau vyrui, tas persigandęs parlėkė namo. Liepiau namie pavalgyti, nes nežinia, kiek užtruksim. Jis apsiramina, matydamas, kaip aš ramiai vaikštinėju.

Apie 15 val. atvykstam į ligoninę, jau šį tą jaučiu. Kartais ir stipriau suskausta, akušerė šypsosi, sako: „Dar palauk, rimtas darbas laukia".

19 val gydytojas nuleidžia vandenis, ir štai prasideda sąrėmiai, kai akys iš nuostabos ir siaubo net apvalios, nė neįsivaizdavau, kad taip gali skaudėti.

Vienu metu, kai nurimo stiprus skausmas, aš užsimerkusi guliu, ir priėjęs vyras prašo nemiegoti. Akušerė nusijuokia: „Nebijokit, neužmigs, tegu ilsisi".

Neturiu jėgų kalbėti ar juoktis, vėl skausmas.

„Ar ne per anksti mums turėti vaikų?"- klausiu vyro. Bet trauktis jau nėra kur. Vėl kenčiu, praradau laiko nuovoką.

Apie 23 val atėjo laikas stumti. Va, čia tai tikrai darbas, tokio dar niekada nedirbau! Staiga švyst, ir pilve toks palengvėjimas, kad net atsipučiu. Suverkia vaikutis. Akušerė išdidžiai paskelbia:

- Sveikinam, jums gimė mergytė.

Man šokas, mintys skrieja taip greitai, net negaliu susigaudyti, kaip tai, o kur berniukas?

Vyras irgi pasimetęs. Bet tai truko tik kelias akimirkas, daktaras greit pataisė, kad gimė ne mergaitė, o berniukas. Matyt, akušerė skubėdama suklydo.

Vėl nurimstu, mažylis guli ant manęs. Negaliu atsigrožėti maža vyro kopija. Ilsiuosi. Kol baigia tvarkyti mane, stebiu, kaip vyras sūpuoja mažąjį ir braukia ašarą.

Dabar suprantu, kas yra stebuklas.

Kristina

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis