Skaitytojos istorija: gimdymas Anglijoje

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Žydrūnei.

Sveikos, aš taip pat norėčiau pasidalinti savo asmenine patirtimi. Kadangi esu jauna, ką tik "iškepta" mama, man taip pat smagu pasidalinti savo įspūdžiais. Beje, gimdžiau Jungtinėje Karalystėje. Man labai patinka paskaitinėti gimdymo istorijas, vis meldžiausi, kad aš būčiau iš tų, kurios lengvai ir greitai pagimdo.

Viskas prasidėjo nuo žinios, kad laukiuosi

Visas nėštumas buvo super, net dabar stebiuosi, kaip greitai prabėgo 9 mėnesiai. Dirbau iki 7 mėnesio ir gana aktyviai. O nuo 7 mėnesio leidau laiką namie ir mėgavausi "atostogomis". Su vyru susilažinome, kada gims mūsų stebuklas, lažinomės iš 50 svarų. Gimdymo data buvo lapkričio 5 diena, tačiau jaučiau, kad gims vėliau. Susilažinome. Mano statymas buvo iki lapkričio 12 dienos, o vyro - po lapkričio 12 dienos.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Lietuvės mamos išradimas stebina originalumu ir paprastumu
Mano gimdymo istorija: iš anksto suplanuota cezario pjūvio operacija, kurios... nebuvo

Taigi, vieną ryta nubudau ir kažkaip keistai maudė pilvo apačią, tas jausmas buvo kažkoks kitoks, negu įprastai. Nudžiugusi pranešiau vyrui, kad ruoštų man pinigus. Į vakarą prasidėjo skausmai. Nuvažiavom į ligoninę, po patikrinimo pranešė, kad net nepradeda atsiverti gimdos kaklelis ir išleido namo. Žinoma, išrašė paracetamolio. Grįžus išgėriau, ir sąrėmiai praėjo. Pagalvojau, kas bus, kai užeis tikrieji sąrėmiai, jau šitie buvo gana dažni ir nebežinojau, kaip tverti skausmą.

Mano pralaimėti 50 svarų...

Taigi, paruošiamieji sąrėmiai mane pakankino penktadienį ir šeštadienį, sekmadienį nieko nebejaučiau. Išėjome su vyru pasivaikščioti. Pirmadienį taip pat vaikščiojome, tvarkėmės butą, gaminome valgyt. Nuvargusi atsiguliau (lapkričio 11 dienos vakaras), vyras spėjo užmigti, o aš vis mąsčiau, kada pagimdysiu. Taigi, pralošiau lažybas, nes 12.30 nakties (jau lapkričio 12 dieną) staiga nubėgo vandenys. Taip, tiesiog toks jausmas, kad kažkas pradūrė vandens balioną. Aš net sustingau. Prikėliau vyrą, iš laimės ir džiaugsmo nebežinojome, ką daryt, kur eit, ką imt. Aš tik atsistojau -  ir vanduo per kojas. Sulaukiau sąrėmių ir išvažiavom vėl į ligoninę.

Mane vėl norėjo siųst namo...

Vyras mane jau su vežimėliu per ligoninę iki palatų vežė, skaudėjo velnioniškai, tokioj būsenoj galima ir nualpt. Apžiūrėjo mane, gimdos kaklelis atsivėręs buvo 3 cm. Mane vėl norėjo siųsti namo, bet leido pabūti ir palaukti laukiamajame.

Įsitaisiau ant gimnastikos kamuolio. Jis man pusė skausmo nuėmė, nenorėjau su juo skirtis. Skausmai buvo intensyvūs. Vyras bandė guosti, paglostyti, o man jau visą kūną skaudėjo, skaudėjo net kai jis prisiliesdavo. Per sąrėmius užsimerkdavau ir siūbuodavau ant kamuolio, o vyras vis paimdavo už rankos. Galvojau, kad skradžiai žemę aš jį pradanginsiu, jei dar kartą prisilies.

Atėjo ir į mano kiemą šventė

Akušerė vis ateidavo pažiūrėt, kaip aš, o aš vos laikiausi, taip miego norėjau, o sąrėmiai buvo jau kas 3 minutes, tačiau gimdos kaklelis dar neatsivėręs, kiek reikia. Pagailo akušerei  manęs ir prileido ji vonią vandens. Aš jau laike buvau paklydus ir nerūpėjo, kiek valandų. Nežinau, kiek praleidau vonioj, bet kai iš sąrėmių pasidarė vienas ilgas, vyras pakvietė akušerę. Ji mane patikrino, ir gimdos kaklelis jau buvo atsivėręs 5 cm. Tada įsitaisiau prie lovos, akušerė davė "stebuklingųjų" dujų kvėpuot sąrėmių metu. Kai užeidavo sąrėmiai, galvojau, nukąsiu tą plastmasinį dujų antgalį. Iš skausmo pradėjau rėkti, verkti. Akušerė liepė nerėkt, o tą skausmą sutelkti į pilvo apačią ir stumti. 

Pamainos pasikeitimas

Kai prasidėjo jau stūmimo stadija, pasikeitė pamaina, iš vienos budinčios akušerės suėjo dieninė akušerių pamaina. Net nepamenu, kiek jų suėjo, tik vyras net pasipiktino, kad čia ne atvirų durų diena. Man jau vienodai, kad ir milijonas galėjo žmonių žiūrėt. Kai daug susirinko, tai ir nusprendė, kad mane reikia vest į kitą skyrių. Apžiūrėjo gydytoja ir paklausė, ar natūraliai gimdau, ar su nuskausminamaisiais. Atsakiau, kad gėriau paracetamolio, dar kai namie buvau. „Ne, brangioji, paracetamolis nesiskaito", - atsakė gydytoja. Jau ir jėgų nelabai liko, tad "prikirpo" mane ir pagaliau pagimdžiau.

Kai mažylė gimė, užplūdo toks džiaugsmas, nebuvau tokia laiminga niekad gyvenime. Pagaliau! Gimė mano vaikas. Tai yra nuostabi patirtis. Ne skausmas ir kančios, o ta akimirka, kai pagaliau rankose laikiau tą ilgai lauktą savo sukurtą stebuklą. Bet netrukus ją paėmė iš manęs, apvalė, aprengė ir padavė vyrui. O man suleido vietinę nejautrą, davė vėl „nuostabiųjų" dujų, ir akušerė užsiėmė siuvinėjimu.

Beje, likau labai patenkinta personalu.

Taigi, nežinau, ar aš lengvai, ar sunkiai pagimdžiau, bet rezultatas tai super! 

Žydrūnė

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis