Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Mano gimdymo istorija: bijojau dėl kalbos barjero

Laura gimdė užsienyje, todėl baiminosi,kad svarbiausiais momentais gali būti problemų dėl kalbos. Tačiau kaip parodė jos patirtis, galva išlieka blaivi net ir sunkiausiu metu.

gimdžiau užsienyje ir labai bijojau dėl kalbos barjero. Tačiau, kaip paaiškėjo, net ir tokią dieną galima mąstyti blaiviai.

Gimdymo diena buvo numatyta gegužės 19 -ąją. Gegužės 18-ąją anksti ryte, 5.30, nubėgo vandenys. Su draugu pasiskambinome gydytojai į ligoninę, liepė atvažiuoti, nors sąrėmiai ir nebuvo dar prasidėję.

TAIP PAT SKAITYKITE:
20 patarimų, kaip kalbėti su vaikais, kad mus išgirstų
Laura Imbrasienė - apie nėštumą ir karjerą televizijoje

Išvažiavome su lagaminais, gydytoja apžiūrėjusi patvirtino, kad vandenys nubėgę, ir išleido namo laukti sąrėmių. Liepė atvažiuoti, kai bus trys sąrėmiai per 10 minučių.

Laikas tą dieną bėgo lėtai. Su nerimu laukiau, kada... Kada viskas prasidės. Iki 10 valandos vakaro nejaučiau jokio skausmo.

Naktį jau negalėjau miegoti, skaičiavau sąrėmius ir kenčiau skausmus. Ryte 6 valandą turėjau būtinai važiuoti į ligoninę dėl vandenų, kurie buvo nubėgę prieš 24 val.

Ligoninėje

Norėjau gimdyti vandenyje, bet dėl nubėgusių vandenų ir infekcijos rizikos neleido. Ligoninėje sąrėmiai sustiprėjo ir be jokio atokvėpio tęsėsi iki pat gimdymo.

Kai gimdos kaklelio atsidarymas buvo 8 cm, norėjau stumti, bet sesutė liepė nestumti.Mane prižiūrėjo viena seselė, jaunutė tokia. Prisimenu, kaip pykau ant jos, kai liepė stumti, o aš verkiau ir maldavau, kad man padėtų. Keista, kad gimdančias moteris daktarai linkę nurašyti kaip nelabai suvokiančias, kas vyksta.

Vaikiukas nusprendė ateiti į pasaulį veiduku, ir aš žinojau, kad jau nebepajėgiu. O ji tik: „stumk" ir „stumk". Pažįstu savo kūną ir žinau jo galimybių ribas. Po daugiau nei 9 valandų gimdymo ir pusantros valandos stūmimo man buvo suteikta pagalba.

Vaiką teko traukti žnyplėmis, bet viskas buvo gerai, mano berniukas atsipirko keliais nubrozdinimais, kurie greitai išnyko. Aš netekau daug kraujo, „pasigavau" infekciją. Teko pagulėti ligoninėje, bet sūnelis buvo sveikas. Jis gimė žadėtąją 19 dieną, 4:47 vakare.

Skausmai greitai pasimiršta

Prisimenu, kęsdama skausmus, galvojau, kaip moterys gali rėkti ir šaukti, kad nebenori daugiau vaikų. Aš galvojau, kad noriu dar vieno. Kaip nuostabiai gamtos sutvarkyta, kad kai pirmą kartą laikai savo vaikelį ant rankų, tokį mielą, nekaltą, visi skausmai pasimiršta.

Draugo neiškeikiau, neaprėkiau, taigi, santykių nesugadinau. Draugas dar ir dabar galvoja, kad gimdymas buvo labiausiai sukrečiantis įvykis jo gyvenime. Įsivaizduoju, kaip sunku matyti mylimą žmogų, kenčiantį skausmą, ir negalėti niekaip jam padėti.

Kai mano sūnelis miega ramus man ant rankų, galvoju, kad kiekviena sekundė skausmo buvo verta to, nes dabar turiu patį nuostabiausią sūnelį pasaulyje.

Laura

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?