Nėščia Simona gavo neeilinę gimtadienio dovaną

Jeigu norite papasakoti savąją gimdymo istoriją, rašykite mums el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien publikuojame mums parašiusios dviejų vaikučių mamos Simonos laišką.

Gydytoja griauna mitus apie cezario pjūvį
15 klausimų, kuriuos uždavę prieš miegą pagerinsite santykius su vaiku

Nuo tos dienos, tik Ji laukė mažojo gyventojo. Ji ir broliukas, dar nesuprantantis, kaip pilvelyje auga žmogus.

Bet Ji nepasidavė, Jai padėjo maži spyriukai iš vidaus, prašantys gyventi, prašantys duodi galimybę gyventi.

Ir Ji eidavo aukštai iškelta galva. Tai kas, kad Ji vieniša mama, Ji mama, kuriai teko daugiau gyvenimo išbandymų, su kuriais Ji puikiai tvarkosi - juk dabar turi dvigubą paskatą stengtis.

Penktas mėnuo. Pilvukas vis iškyla, bet aplinkiniai nesupranta, ar Ji laukiasi, ar tiesiog daug privalgė. Vasaros pradžia, besiplaikstys marškinėliai, tunikos, viskas padėjo nuslėpti mažylį nuo pašalinių akių. Nes tai Jos stebuklas. Ir Ji nenori juo dalintis.

Septintam mėnesiui užklupus, pilvukas gana apvalus, ir Ji pagaliau sako visam pasauliui: "Aš laukiuosi!". Visi, nežinoję šios žinios, nustebo. Žinoma, Ji to ir tikėjosi, ir Ji nei kiek nesigėdijo. Nėščioji oriai atkišdavo pūpsantį pilvuką ir atsakydavo "Taip, tai MANO stebuklas.".

Jau visi žinantys, draugų draugų draugai, pažįstami ir nepažįstami aptarinėjo negimusio vaiko lytį, datą. Tai Jai nepatiko - Ji nežinojo kas gyvena Joje ir kada ateis. Dauguma spėjo kad vaikelis pasibels 2010.10.10. Graži data, tinkanti prie pirmagimio datos.

Bet toji diena kaip atėjo, taip ir praėjo, palikdama apkalbų ir priekaištų "Kaip tu nepagimdei?".

Ne Ji renka datą, nors gydytojų numatytoji yra spalio devynioliktoji. Ji žino, kad vaikas gims tuomet, kai bus pats pasiruošęs, kai norės pamatyti belaukiančią mamytę ir nekantraujantį broliuką.

Paskutiniosiomis dienomis brolis nekantrauja, vis glosto, bučiuoja ir myluoja mamos pilvelį.

Spalio keturioliktoji - mamos gimimo diena. Prieš 22 metus ji atėjo į šį pasaulį. Šios dienos išvakarėse išėjo pasivaikščioti. Vaikščiojo ilgai, jai patiko rudens kvapas ir auksaspalvių medžių lapų vainikai virš galvos. Ji nežinojo, kad kitą dieną jau sūpuos savo ilgai lauktą kūdikį.

Anksti ryte Ji pabudo nuo menkų skausmų ir suprato - šiandien gims jos vaikas. Jai teks dalintis savo gimimo diena, kad ir kaip Ji to nenorėjo.

Ji kentė skausmus, užeinančius kas dešimt - septynias minutes. Žinojo kad vandenims nenubėgus, nereikia skubėti. Galvojo dar pasnausianti,o atsikėlus dar ir gimtadienio torto paragausianti.

Bet ir vėl- žmogus planuoja, Dievas juokiasi.

Apie šeštą valandą ryto pamačiusi tekantį kraują, apmirė iš baimės - šito ji nesitikėjo. Vis dar drebančiomis rankomis susirinko senai sukrautas rankines ir išvažiavo į ligoninę.

Ten apsimiegojusi sesutė ilgai tvarkė popierius. O jau beveik septynios, skausmai dažnėja ir pasirodo kas keturias minutes.

Pagaliau leidžiama į gimdymo skyrių. Ten dar viena pusiau mieganti sesutė nuveda į palatą, duoda specialius marškinius. Ji, pagauta euforijos kad JAU, net ne ta puse apsirengia. "Iškirpimas turi būti priekyje, o ne gale", - primena sesutė.

Gydytoja nusiveda patikrai, verdiktas - septyni centimetrai.

Prakerpami vandenys, ir jau nebe nėščioji, o gimdyvė vedama į gimdyklą.
Skausmas nemenkas- norisi atsikąsti ir paragauti palangės. Bet Ji laikosi, kvėpuoja, pūškuoja.

Vis užbėga sesutė su klausimu "Ar jau nori stumti?". Ne. Ji nenori stumti. Ji nori įjungti pauzę ir pailsėti, gal kiek pamiegoti, ir bent kąsnelį paragauti savo gimtadienio torto.

Akušerė klausia, kas namuose laukia? „Sūnus", – atsako. Šyptelėjusi pasako, kad dabar gims sesutė. Taip, gerai būtų, Jos svajonės išsipildytų.

Gydytojai patikrinus vėl - pilnas atsidarymas. Stumiam.

Bet Jai nepatogu - kaip Ji su tokiu pilvu sulankstys tas kojas taip, kaip reikia? Akušerė drąsina - visos išlanksto, ir Tu išlankstysi.

Pirmas stūmimas - pro šalį. Per trejus metus Ji visai pamiršo, ką reiškia stumti.

Akušerė drąsina ir moko, kaip reikia kvėpuoti.

Antras stūmis - Ji jaučia, kaip gimdymo takais atslenka Jos mažylis.

Trečias stūmimas - Jis jau matosi.

Su ketvirtu pasigirsta komentarai apie labai plaukuotą galvutę. Gydytoja su akušere vis spėja kad gims mergaitė.

Penktas stūmimas - "Galvelė jau užgimė, kvėpuok."

Šeštas - viskas...

Visas pasaulio laikas tarsi apmirė, gydytojos, akušerės balsai liko toli toli, lyg už stiklinės sienos. Ausys lyg vandens pripiltos- nieko negirdi, tik ir laukia vienintelio - kūdikio riksmo.

Ir štai jis, plonas balselis, paliečia Jos ausis, šiltas ir šlapias kūnelis priglunda prie krūtinės. Tas kvapas, naujo gyvenimo kvapas. Tas šiltas gniužulėlis, besirangantis ir ieškantis krūties, bejėgis mažylis...

Pagaliau Ji grįžta į šį pasaulį, garsai vėl užgulė ausis- aplinkiniai balsai ir sveikinimai sulaukus dukrytės. Stop. Dukra? Ji netikėdama pakelia antklodę ir įdėmiai apžiūri savo vaiką. Taip, tikrai dukrytė. Svajonių išsipildymas.

Ir jos paliekamos valandai, kad abi pažintų viena kitą. Maža plaukuota galvytė, rausvas ir užtinęs veidelis, maži suspausti kumštukai. Tai Jos stebuklas. Ir Ji nenori dalintis.

Tylią ir harmoningą akimirką sudrumsčia sesutės balsas. Reikia kūdikį pasverti.

Rugilė sveria 3.590 kg, ūgis 51cm. Kažkam tai tik statistika, bet Jai tai įsimintiniausi skaičiai.

Mergytė gimė 7.35 ryto. Nuostabiausia gimtadienio dovana.

Dabar Ji džiaugiasi, kad gali dalintis savo gimimo diena su dukra. Tai Jų diena. Ir Jos nori dalintis tarpusavyje. Dabar spalio keturioliktąją Jos Abi ragaus gimtadienio tortą.

Simona

Gimdymų istorijų laukiame el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Pasidalinkite savo patirtimi, padrąsinkite būsimas mamas ir padėkite tinkamai pasiruošti svarbiai gyvenimo dienai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis