Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

7 mamų išpažintis: juodžiausia akimirka tapus mama

Jaunos mamos patvirtins, po kūdikio gimimo keli mėnesiai išties būna sunkūs: siautėja hormonai, gyvenimas apsiverčia 180 laipsniu, o kūdikio auginimas praktikoje skiriasi nuo girdėtos ar skaitytos teorijos. Šiuo laikotarpiu jos itin jautrios, todėl verčiau prikąsti liežuvį su savo klausimais ir patarimais. Kitaip galima susipykti ilgam. Septynios mamos dalijasi, kokie artimųjų žodžiai jas itin erzino.

Viltė:

„Mano mažasis gimė žiemos gale. Kaip tyčia pasitaikė labai šaltas mėnuo ir pavasaris. Iki pat kovo galo lauke temperatūra laikėsi žemiau 10 laipsnių šalčio. O mano anyta kaip užsikirtusi plokštelė primygtinai siūlė trijų savaičių kūdikį vežti į lauką migdyti. Nes štai jos kaimynės dukra savo kūdikį taip migdo visą žiemą. Mandagiai nutylėdavau, bet viduje širdau ir galvodavau, ar pati norėtų miegoti tokioje žemoje temperatūroje? Vaikui reikia gryno oro, bet ne tada kai lauke taip šalta.“

TAIP PAT SKAITYKITE:
10 filmų, kuriuos vaikai turi pamatyti iki paauglystės
Interneto hitas: šuo moko kūdikį šliaužti

Aušra:

„Buvau stipriai susipykusi su vyru, kai šis man pareiškė, kad vakare jis nori atsikvėpti po darbo, o ne užsiimti mūsų kūdikio priežiūra. Tarsi aš visą dieną vartyčiausi ant sofos su knyga. Jis bent jau dieną bendrauja su suaugusiais ir dirba ne statybose ar kitą sunkų fizinį darbą. Iki tol aš ne tik spėdavau rūpintis kūdikiu, bet ir namus sutvarkydavau, ir dar vakarienę paruošdavau. Tačiau vos tik vyras ėmė skųstis, kad jam vakare reikia poilsio, nustojau rūpintis buitimi ir dabar daugiau dėmesio skiriu sau.“

Lina:

„Negaliu patikėti, kodėl Lietuvoje visiems atrodo normalu klausinėti, ar aš maitinu pati. Visada norisi atsakyti, kad ne, turiu tarnaitę, kuri palaiko buteliuką. Arba negaliu klausytis, kai visur trimituojama, kad maitinti gali visos, reikia tik noro. Prisiklausiusi tokių kalbų verkiau pirmas dvi savaites po gimdymo, nes mano kūdikis pats niekaip nenorėjo žįsti. Viską išbandžiau, bet vistiek jaučiausi nevykėle. Ne visos gali žindyti, ne visoms būna pieno, tad nereikia smerkiančių žvilgsnių ir „teisingų“ patarimų. Aš juk neklausinėju, kaip maitinate savo vyrą ir kodėl jam duodate alyvuogių ar leidžiate gerti alų.“

Roberta:

„Vos neišsiskyriau su vyru, kai dukrytei pradėjus verkti, jis man imdavo priekaištauti, kodėl jos nesugebu nuraminti? Pirmas savaites tie žodžiai be galo skaudino, jaučiausi pačia blogiausia mama pasaulyje. Tačiau vieną dieną nebesusivaldžiau ir išrėkiau, kad kūdikis mano tiek pat, kiek ir jo. Įdaviau jam klykiančią dukrytę ir liepiau nuraminti pačiam.“

Saulė:

„Gimus sūnui, pradėjau nebesusišnekėti su vaikų neturinčiomis draugėmis. Atrodė, kad gyvename visai skirtinguose pasauliuose. Ypač kai jos man priekaištingu tonu aiškindavo, kad visai apsileidau ir laikas kažką daryti dėl užsilikusio svorio. Tikrai nemačiau jokio reikalo darytis makiažą ar lakuotis nagus, nes nuolat būdavau namuose. Be to, kartais slankiodavau visą dieną nesipraususi, nes kūdikis visą naktį nemiegojo. Dušas pirmąjį pusmetį man atrodydavo tikra prabanga. Pirmą mėnesį apie svorio metimą taip pat net negalėjau pagalvoti, nes viską dar skaudėjo. Vėliau buvau nuolat neišsimiegojusi ir pavargusi, todėl šokolado gabalėlis atrodydavo tikras išsigelbėjimas.“

Gabrielė:

„Mano gimdymas buvo labai sunkus. Prireikė daugiau nei dviejų mėnesių kol visai atsigavau. O ir vėliau vaikutis nebuvo iš ramiųjų. Todėl labai erzino vyro nusiskundimai, kad neberandu jam laiko, nesimylime taip kaip anksčiau. Iš pradžių jo žodžiai šiek tiek skaudino, tačiau paskui suėmė pyktis. Pasakiau, kad visų pirma mažas vaikas yra ne jis. Be to, man taip pat norėtųsi daugiau jo rūpesčio. Ir antra – kai esu pavargusi kaip šuo, tikrai nenorėsiu mylėtis. Atrodo suprato, kur kas labiau įsitraukė į vaikučio priežiūrą ir buities darbus.“

Laima:

„Mano pačios mama ir anyta baigia išvest iš kantrybės su pamąstymais, kad kai jos augino vaikus, tai šie ir neverkdavo taip, nesirgdavo, būdavo ramūs, jau pusės metų išmoko sėsti ant puoduko ir viską valgydavo... Visų pirma, tokie samprotavimai verčia mane jaustis bloga mama. Kita vertus, manau, kad vaikai nesikeičia, tik atmintis blogėja. Ilgai tylėjau, bet ir vienai, ir kitai esu pasakiusi, kad jos savo vaikus jau užaugino, o dabar mes auginame savo. Ir auginame taip, kaip išeina.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?