Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Vilnietės istorija: sūnus mirė likus trims savaitėms iki gimdymo

Vilnietė Simona dažnai nežino, ką atsakyti į klausimą, ar neplanuoja antro vaikučio. Antrą jau turėjo – gražų berniuką Paulių. Deja, jis mirė vos 36 savaičių mamos gimdoje. Šiandien jam būtų buvę dveji su puse.

Blogos nuojautos nebuvo

Simona jau turi penkerių metų dukrytę. Prieš trejus metus balandžio pirmą dieną moteris turėjo džiugią žinią – nėštumo testas rodė antrą vaikelį. 20 savaitę ultragarso procedūra parodė, kad bus berniukas. Simona prisimena, šeima labai greit apsisprendė dėl vardo. Dukrytė jau kuris laikas vis kalbėdavo, kad nori broliuko Pauliaus.

Tų metų lapkričio 10 dieną moteris atsibudo geros nuotaikos – bloga nuojauta ar sapnai nekamavo. Rytą kaip visada pradėjo nuo pusryčių ir pasakėlės skaitymo dukrytei. Simona iki šiol atsimena, kad valgė moliūgų pyragą su arbata. Netrukus moteris sunerimo - ji nejautė vaisiaus judesių, nors paprastai ryte jie būna aktyvūs.

„Paskambinau mane prižiūrėjusiai ginekologei. Ji liepė ramiai išgerti arbatą ir pusvalandžiui prigulti. Jei nieko nepajusiu, važiuoti į ligoninę. Padariau kaip ji sakė. Tos trisdešimt minučių slinko labai lėtai ir su kiekviena darėsi vis neramiau“, - lemtingą dieną prisiminė Simona.

Judesių taip ir nesulaukė. Moteris paskambino savo mamai, kad atvyktų pabūti su anūke, o vyrui liepė važiuoti tiesiai į priėmimo skyrių. Čia ją nedelsiant priėmė ir medicinos sesuo ėmė ieškoti vaisiaus širdies plakimo. Netrukus pasigirdo garsūs tvinksniai.

„Sekundei atgavau viltį ir pagalvojau, kad na štai, širdutė plaka. Tačiau sesutė tik suburbėjo, kad tai mano pačios širdis. Atrodė, kad mano sūnelio širdies ieškojo kelias valandas – laikas tarsi buvo kelis kart sulėtėjęs. Aš vis prašiau keisti šonus ir gulėjimo padėtį, vis vyliausi, kad mano vaikutis tiesiog giliai pasislėpęs. Netrukus sesutė pakvietė gydytoją“, - prisiminė Simona.

Moters siaubui gydytojas tik patvirtino, kad kūdikio širdis neplaka. Kas vyko toliau nelabai pamena, tik žino, kad vis klausinėjo, kodėl taip nutiko? Ar dėl to, kad pradžioje nėštumo bėgiojo? O gal , kad naudojo vaistus nuo slogos? Tačiau gydytojai negalėjo pasakyti, kas nutiko.

Gimdymas truko 30 valandų

Simonos sūnus jau buvo miręs, bet jį vis tiek reikėjo pagimdyti. Lapkričio 11 diena tapo Pauliaus gimtadieniu. Moteris tikėjosi, kad gimdymas bus paprastas. Tačiau truko daugiau nei parą – 30 valandų.

„Buvo siaubingai liūdna. Laukiau kada jį išvysiu, tačiau supratau, kad gimdymas yra pabaiga. Jam gimus, akušerė mano vaikelį nušluostė ir suvystytą į audeklą padavė man. Tikriausiai mane veikė hormonai – mano Pauliukas atrodė nuostabaus grožio kūdikis. Kokią minutę jaučiausi laiminga mama“, - gimdymo dieną prisiminė Simona.

Tačiau netrukus teko sugrįžti į realybę. Pažvelgus į vyrą moteris pamatė jį verkiant. Akušerės žvilgsnis taip pat buvo kupinas užuojautos. Pasak Simonos, ji ir vėl pasijuto taip, tarsi tarsi vėl butų pranešta apie jos sūnaus mirtį.

„Dabar gailiuosi, kad nelaikiau jo glėbyje dar ilgiau, kad nenukirpau kuokštelio plaukų prisiminimui. Pamenu, kad žiūrėjau į Pauliaus veidą ir gėriau į save visas detales. Jis buvo mano sūnus, mano vaikutis – su mažais pirštukais, nagučiais ir tamsių plaukų kuokštu ant galvos“, - skaudžiais atsiminimais dalijosi Simona.

Pasak moters, iš pradžių ji neverkė. Liūdėjo, bet buvo tarsi apdujusi - pirmuosius tris mėnesius ji mažai ką atsimena, viską darė tarsi automatu. Gedulas atėjo vėliau – po trijų mėnesių. Tada atsirado kasdienės ašaros, begalinė tuštuma ir juodas liūdesys. Atrodė, laikas turėjo viską užgydyti, tačiau kuo toliau tuo darėsi vis sunkiau.

Švenčia Pauliaus gimtadienius

Šiandien Simona prisimena, kad sunkiausia buvo ištverti aplinkinių reakciją. Tiksliau, tai, kad visi pažįstami elgėsi tarsi nieko nebūtų įvykę. Tarsi Paulius buvo tik ląstelių gniužulas. Niekas neklausinėjo apie gimdymą, kodėl išrinko tokį vardą. Kitiems Pauliaus nebuvo.

„Jaučiau savotišką spaudimą dėl neva pernelyg ilgo savo gedulo. Tačiau, aš netekau vaiko. Na tai kas, kad jį mačiau vos kelias valandas, tačiau jį savyje jaučiau kelis mėnesius. Įsivaizdavau, koks jis bus užaugęs, nujaučiau, koks bus jo būdas“, - sakė Simona.

Pasak jos, Paulius turėjo būti panašus į savo tėtį - ramus, bet atkaklus ir švelnaus būdo. Pirmuosius metus ji kiekvieną mėnesį pagalvodavo, kaip tuo laikų jau būtų atrodęs berniukas. Rečiau, tačiau šiandien tokios mintys taip pat aplanko.

„Mudu su vyru ir dukryte kiekvieną lapkričio 11 dieną kepame pyragą ir švenčiame Pauliaus gimtadienį. Jis buvo mūsų sūnus ir dukrytės brolis. Būtų neteisinga jį užmiršti“, - sakė Simona.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?