Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Ankstukės Liepos istorija: kai žemė slysta po kojomis

Mano vardas Giedrė, ir aš esu ankstuko mama. Liepa į šį pasaulį atėjo visiškai netikėtai.

Ilgą laiką nėštumas buvo normalus, dirbau iki 32 nėštumo savaitės. Tačiau netikėtai pasijutusi blogai ir nuvažiavusi į Antakalnio gimdymo namus ir sužinojau, kad gimdau.

Galiu knygų knygas prirašyti apie jausmus tą dieną, kai pirmąsyk išvydau mažytį ir bejėgį savo kūdikėlį, gulintį intensyvios terapijos skyriuje, apraizgytą laidais. Galiu daug papasakoti apie iš po kojų slystančią žemę, kai pradeda pypsėti aparatai palatoje, apie nežmonišką baimę kaskart laukiant gydytojo žodžių ir dar apie begales kitų rūpesčių, pasiekimų, džiaugsmų ir nuopuolių per tas sunkias akimirkas.

Liepa gimė 34 savaitę, svėrė 2680 g ir buvo 50 cm ūgio. Pradžia neatrodė labai bauginanti, bet visi išbandymai prasidėjo jau po pusdienio: Liepai buvo ventiliuojami, brandinami plaučiai, ji buvo gydoma antibiotikais. Tai truko apie keturias paras, per tą laiką gydytojai man nuolat kartojo: „Jūsų dukros būklė sunki, bet stabili". Būklei stabilizavusis, 10-ą Liepos gyvenimo dieną galų gale turėjau galimybę ją palaikyti. 12-ą dieną mudvi abi keliavome į palatą, o 16-ą dieną grįžome namo.

Tos pirmosios 12 parų, kurias praleidome atskirai, buvo neįsivaizduojamai sunkios. Pirmojo mano vaiko, sūnaus Dovydo, nėštumas, gimdymas ir visa kūdikystė tobulai atitiko vadovėlius. Tuo tarpu Liepos gyvenimo pradžia man buvo siaubo, baimės, nežinomybės, pykčio, kaltinimų ir kitų negerų jausmų raizginys, kurio išnarpliojimo būdų širdyje ir galvoje buvo lygiai nulis. Tik tuomet, kai dukrytę galėjau apkabinti, pabučiuoti ir tvirtai laikiau ant rankų, žinojau, kad viskas, kas bloga, baigėsi, dabar bus viskas gerai.

Reikia apie tai kalbėti, reikia padėti tai išgyvenantiems tėvams, pasakant, kad ne jie vieninteliai, kad tokių šeimų visada yra. Taip tiesiog atsitinka. Svarbiausia - nepasiduoti blogoms mintims ir tikėti. Net ir tada, kai žiūri į nekaltą, gležną paties brangiausio žmogaus kūnelį ir tau labai apmaudu, kad negali jo paliesti, būtina tikėti svajonėmis apie bendrą ateitį, kad atkeliausite į šviesų rytojų, kartu juoksitės ir džiaugsitės gyvenimu.

Mano galva, blogiausia paguoda tokioje situacijoje yra žodžiai: „Viskas bus gerai", „Viskas tuoj baigsis", „Praeis ir to net neatsiminsit". Tai netgi sukelia pyktį. Nereikia sakyti, kas bus, nes juk niekas to nežino. Reikia tiesiog būti šalia ir tai išgyventi, suprantant, kad žmogui sunku būtent šią akimirką. Man labiausiai padėjo budėjimas prie dukrytės ir savų ateities fantazijų pasakojimas jai: ką mes veiksime, kur keliausime, kaip žaisime. Aš tiesiog sėdėjau prie dukros inkubatoriaus ir pasakojau jai savo svajones taip, lyg ji viską suprastų. Ta svajonė, fantazija ir leido nusiraminti.

Kodėl Liepa gimė anksčiau laiko, aš taip ir nesužinojau, visi gydytojų paaiškinimai liko tik prielaidomis. Bet labai noriu pasidalinti savo patirtimi su visomis antrą, trečią ar ketvirtą kartą besilaukiančioms moterims: nesijauskite viską žinančios ir viską patyrusios, nes gyvenimas gali pasijuokti iš Jūsų, parodydamas, kad visko patirti neįmanoma niekada. Sunku nusiimti tą „patyrusios" kaukę, bet reikia. Mano istorija puikiai tai iliustruoja.

Taip pat iš savo patirties galiu pasakyti: pagalba ankstuko susilaukusiai šeimai yra be galo reikalinga. Aš asmeniškai jos negavau. Kai gimė mano dukrytė nežinojau jokių pagalbos portalų, joks lankstinukas nepakliuvo po ranka ir ligoninės personalas nieko apie egzistuojančią pagalbą neužsiminė. O be galo reikėjo. Todėl labai džiaugiuosi, kad iniciatyvių žmonių dėka vyksta „Ankstukų" projektas.

Ankstukų šeimų istorijas pristato neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas" bei neišnešiotiems kūdikiams skirtas paramos projektas „Ankstukai". Maloniai kviečiame kiekvieną mamą, tėtį ir šeimą prisijungti prie „Ankstukų" bičiulių būrio ir dalintis savo kūdikio atėjimo istorija - padėkite visiems ją išgirsti! Užpildykite žemiau esančią anketą arba savo istorijas siųskite el. paštu tavovaikas@delfi.lt ir laukite pasirodant portale „Tavo vaikas".

Daugiau informacijos apie paramos projektą „Ankstukai": www.ankstukai.lt.

DĖMESIO!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?