Norvegiška Ernestos meilės ir gimdymo istorija

Artėjančiai Motinos dienai skirtas gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Rašykite mums el.p. portalas@tavovaikas.lt ir baigiantis mėnesiui įdomiausios istorijos autorei padovanosime dovanėlę.

Ernestos pasakojimas:

Nėštumas buvo netikėtas, kaip ir pats susipažinimas su vaikučio tėčiu. Viskas vyko 2014 metais. Susipažinome internete, jis buvo parašęs, kad norint susipažinti, reikia pakviesti į feisbuko draugus. Pakviečiau, jis priėmė kvietimą, bet pamačiusi jo nuotrauką su moterimi ir vaikais, daugiau nerašiau.

Praėjo treji metai, kai jis paskelbė ieškąs merginos motociklų lenktynėms. Parašiau. Sužinojau, kad jos vyks Norvegijoje, pakvietė atvažiuoti, bet atsisakiau. Tada sužinojau, kad feisbuke esančios nuotraukos yra jo sesers ir jos vaikų, o jis neturi moters.

Ta vasarą jis atvyko į Kauną slaugyti savo tėčio. Aš gyvenau Palangoje – kūriau paveikslus, rengiau parodas,užsiėmiau savanoryste. Šiek tiek pabendravome telefonu, bet nesutapo nuomonės, tad nebendravome.

Bėgo dienos, pamiršau jį ir net negalvojau, kad vėl mūsų keliai susikirs.

Po tėčio mirties jis atvyko, kai susitikome, padovanojo orchidėją. Nustebau, nes niekas nedovanojo vazoninių gėlių. Tomas pasirodė esąs tikras džentelmenas. Taip pradėjome bendrauti. Aš jį supažindinau su teta, jis sugalvojo nusivežti mane į Norvegiją savaitei supažindinti su savo šeima.

Norvegija man pasirodė graži šalis, bet nenorėjau joje gyventi. Grįžau atgal į Lietuvą, jis išvyko į Norvegiją ir planavo po poros savaičių grįžti. Bendravome telefonu.

Rudenį mažino etatus, atsidūriau darbo biržoje. Tomas, kaip ir žadėjo, rugsėjo gale grįžo į Lietuvą. Vėlavo „mano dienos“, buvau sutrikusi. Pasidariau nėštumo testą, jis buvo teigiamas. Tomas buvo laimingas, juokėsi iš mano sutrikimo ir nežinios. Užsirašiau pas ginekologą, kuris nėštumą patvirtino.

Man buvo 26 metai. Teko rinktis, ar Lietuvoje auginti vaikutį vienai, ar važiuoti į Norvegiją kartu su juo. Labai nenorėjau vykti,nes žinojau, kad nemoku kalbos ir neturėsiu ką ten veikti. Bet nenorėjau, kad vaikas nepažinotų tėvo.

Man buvo 26 metai. Teko rinktis, ar Lietuvoje auginti vaikutį vienai, ar važiuoti į Norvegiją kartu su Tomu.Ernesta
Prižiūrėjau 16 metų sesutę, nes mama buvo mirusi, tad sutvarkėme dokumentus, kad ji gyventų pas mano seserį Kaune. Tada Tomas man pasipiršo. Išvykome į Norvegiją. Sveikatos pasitikrinti važinėdavau į Lietuvą.

Nutiko taip, kad sužadėtinio tetą paguldė į ligoninę. Sutikau ją slaugyti, nes norėjau pabūti Lietuvoje. Kiekvieną dieną lankydavau ją ligoninėje, skaitydavau knygas. Tomas buvo Norvegijoje, bet jam grįžus susituokėme. Tada grįžome kartu į Norvegiją tvarkytis dokumentų. Per Velykas sužinojome, kad teta mirė, teko skubėti į laidotuves.

Nėštumas buvo lengvas, tik pykindavo rytais. Tad turėjau valgyti ne anksčiau kaip dešimtą valandą, kad nepykintų.

Birželio 16 dieną nuvykome su vyru į ligoninę Norvegijoje. Čia nustatė, kad mažai vaisiaus vandenų ir panaudojo balioninį kateterį, skatinantį vertis gimdos kaklelį. Grįžusi namo jaučiau didelius skausmus, tad vakare vėl išvykome į ligoninę. Čia patikino, kad vaikeliui viskas gerai, liepė atvažiuoti prasidėjus reguliariems sąrėmiams.

Vyras išvažiavo į darbą, bet aš negalėjau gulėti ir ilsėtis. Pasidėjau laikrodį, kad galėčiau skaičiuoti, kas kiek laiko sąrėmiai. Užsnūsdavau ant fotelio, atsibusdavau nuo skausmo, pavaikščiodavau, jis aprimdavo.

Grįžus vyrui birželio 17 dienos rytą, sąrėmiai man buvo reguliarūs kas 5 minutes. Ligoninėje buvome aštuntą valanda ryto. Apžiūrėjo, pasakė, kad vaisiui viskas gerai. Išvežė į gimdymo palatą. Čia sužinojau, kad gimdos kaklelis prasivėręs vos 2 cm. Buvo 10 valanda ryto.

Po nakties buvau pavargusi, tad sutikau su epidūrinės nejautros pasiūlymu, nors visą nėštumą buvau nusiteikusi prieš. Po epidūro šiek tiek pailsėjau. Deja, gimdos kaklelis nesivėrė, tad teko leisti skatinamuosius.

Po jų praėjus porai valandų prasidėjo dideli sąrėmiai. Medicinos personalas buvo malonus. Gimusią dukrytę padavė iš karto, priglaudžiau prie krūtinės. Pavalgiusią paėmė pasverti. Svėrė 3750 g.

Po trijų dienų išleido namo. Pavadinome dukrelę Atėne.

Su vyru esame susituokę jau treji metai, greitai ir dukrytei bus treji. Visus šiuos metus gyvename Norvegijoje. Po truputėlį pradedu integruotis į Norvegijos gyvenimą, vaikas čia pradės lankyti darželį.

Ilgiuosi Lietuvos, joje prabėgo gražiausi mano vaikystės, paauglystės ir mergystės metai.

Tokia mano meilės ir gimdymo istorija.“

Nuotraukoje iš asmeninio archyvo – Atėnei 1 mėnuo.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis