Vėlyvos tėvystės ir motinystės pavojai

Apie vėlyvą motinystę kalbama daugiau, negu apie vėlyvąją tėvystę, tačiau šiandien yra vis daugiau informacijos apie tai, su kokia rizika susiduria vyresniųjų tėvų vaikai.

Kada tapti mama yra geriausia?

Koks moters amžius yra palankiausias jai pirmą kartą tapti mama? Daugiau kaip 2000 apklaustųjų savo nuomonę išsakė TavoVaikas.lt surengtoje apklausoje šia tema. Daugiausiai balsavusiųjų - 61,6 procentų - mano, kad palankiausias amžius tapti mama yra 25 - 30 metų. Antroje vietoje - 18,1 proc. - mano, jog tai 31-35 metai. 15,5 proc. balsavo už tai, kad pirmo vaiko geriausia susilaukti iki 25 -erių. Ir tik 4,8 proc. mano, kad gimdyti reikia po 35 -erių.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Pagimdė žavioji Holivudo coliukė

Kokiomis charakterio savybėmis pasižymi vasarą gimę vaikai?

Vaisingumas bėgant metams mažėja

Tikimybė moteriai pastoti bėgant metams mažėja. Vyresnėms kaip 35 metų moterims vis dažniau pasitaiko ciklų be ovuliacijos, be to, lieka vis mažiau kiaušialąsčių, o ir jos apvaisintos vis rečiau įsitvirtina į gimdos gleivinę arba tiesiog nebesivysto. Kiekvienos moters organizmas yra individualus, visgi manoma, kad greičiausiai moteris pastoja būdama 24 - 26 metų.

Vėlyvos motinystės pavojai

Vyresnės negu 35 -erių metų moterys, besilaukiančios mažylio, yra priskiriamos rizikos grupei ir joms rekomenduojama gydytojo genetiko konsultacija. Prenataliniai genetiniai tyrimai nėra privalomi, bet medikų pareiga informuoti nėščiąsias dėl jų galimybės. Prenatalinė diagnostika siūlo galimybę nustatyti tam tikras vaisiaus ligas, tarp jų ir genetinius Dauno, Edvardso sindromus, dar ankstyvoje nėštumo stadijoje.

Moterims, kurios pirmą kartą gimdo perkopusios 38 metus, dvigubai dažniau daromas cezario pjūvis, nors ši operacija tikrai ne visada yra būtina. Toks didelis Cezario pjūvių skaičius tarp vyresniųjų nėščiųjų, matyt, slepia medikų baimę, kad vaisiui visgi gali kažkas nutikti, o ir pati moteris, lyginant su kiek jaunesnėmis, vėliau gali sunkiau pastoti dar kartą.

Vėlyvoji tėvystė: kokia rizika planuojant vaikus brandžiame amžiuje?

Prielaida, jog vyresnių tėvų vaikai susiduria su specifine rizika, nėra nauja. Tyrimai šioje srityje atliekami jau ne pirmus metus.

Rizika, su kuria susiduria vyresnių tėvų vaikai, yra panaši į riziką, su kuria susiduria vyresnio amžiaus mamų vaikai. Ir nors mes visi žinome apie Dauno sindromo riziką, su kuria susiduria vyresnių mamų vaikai, dauguma mūsų nieko nežino apie riziką, su kuria susiduria vyresnių tėvų vaikai.

Štai prieš kelerius metus publikuotuose tyrimuose mokslininkai kiekybiškai išmatavo riziką - jie išmatavo mutacijų kiekio padidėjimą tėvų spermoje ir to santykį su tėvų amžiumi. Tyrėjai aptiko, kad mutacijų kiekis - ir, atitinkamai, rizika, su kuria susiduria vaikai - dvigubėja kas 16,5 metų.

Pavyzdžiui, vidutiniškai 20-mečio tėvo spermoje yra aptinkamos 25 mutacijos, o 40-mečio spermoje - jau 65 mutacijos.

Tyrėjai tąkart pranešė, kad aptinka daugiau nei dvi mutacijas per metus arba dvigubai daugiau mutacijų kas 16,5 metų. Taigi, kalbant apie vaiko planavimą metas pradėti kreipti dėmesį ne tik į moterų, bet ir į vyrų biologinius laikrodžius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis