Ar negimęs kūdikis jaučia mamos stresą ir džiaugsmą?

Kiekviena mama nori, kad vaikelis jos įsčiose bręstų ir gimtų laimingas. Tačiau aplinkybės ne visuomet būna palankios. Netgi laukiamas vaikas jį nešiojančiai moteriai kartais tampa nemielas, vargina ją. Ir visa tai vaikui teks ištverti pilve? Gal geriau iš visų jėgų slopinti neigiamas emocijas?

Šiuolaikinis mokslas siekia atsakyti į šiuos klausimus, ir jau atlikti tyrimai leidžia daryti tam tikras išvadas. Štai trys faktai apie negimusio vaiko jausmus:


Dar negimęs mažylis reaguoja į mamos patiriamą stresą ir džiaugsmą.


Negimęs kūdikis gauna iš mamos ne tik maisto medžiagų, bet ir tam tikros „jausminės" informacijos. Per placentą mažylį pasiekia labai materiali emocijų išraiška - hormonai. Pavyzdžiui, būsimai mamai patiriant stresą, kraujyje pakyla hormono kortizolio lygis. Tirdami bambagyslės kraują medikai nustatė: negimusį vaikelį streso hormonų koktelis pasiekia vos keliais pulso tvinksniais vėliau.


Mažyliai įsčiose į stresą reaguoja skirtingai. Kai kurie ima nerimauti, jų judesiai tampa impulsyvūs. Kiti susitraukia, prispaudžia rankytes ir kojytes prie kūno. Lygiai taip pat vaikelis reaguoja ir į teigiamas mamos emocijas. Endorfinai ir kiti „laimės hormonai" užplūsta negimusį vaikelį, vos tik mama atsipalaiduoja, nudžiunga, pasijunta laiminga.


Dar negimęs mažylis vysto savo pojūčius mamos pilve.


Pirmiausiai prabunda lytėjimo juslė - jau septintą nėštumo savaitę reaguoja vaisiaus oda. Vaikelis jaučia, kad jį gaubia vaisiaus vandenys, kūnas junta mamos vidaus organų ritmą, siūbuoja su jos širdies tvinksniais.


Apie 20-ąją nėštumo savaitę subręsta vaikelio klausa. Vaikas pripranta prie mamos balso tembro, gimęs jį atpažįsta. Yra tyrimų, jog negimusius vaikučius teigiamai veikia klasikinė muzikinė.


Esama intuityvaus ryšio tarp mamos ir negimusio vaiko.


Visi negimusiųjų psichiką tyrinėjantys mokslininkai mano, kad motiną ir vaiką sieja ir vidinis ryšys, nors biochemiškai ar ultragarsu toks jų bendravimas ir neįrodomas. Gyvenimo prieš gimimą tyrinėjimai leidžia drąsiai teigti: mažyliai suvokia vidinę mamos būseną, jaučia jos mintis. Geromis, harmoningomis nėštumo akimirkomis būsimos mamos džiaugiasi tokiu vidiniu ryšiu.


Tačiau ne tokiais maloniais momentais šis artumas gali ne juokais priversti moterį nerimauti, nes ji nujaučia, kad nuo mažylio nenuslėpsi vis užplūstančių rūpesčių ar nepasitenkinimo. Mamos emocijos išties persiduoda vaikui. Jei žmogutis mamos pilve juto tik atstūmimą, vėliau jam tikriausiai bus daug sunkiau mylėti save patį ir sau įtikti.


Gyvena šia akimirka


Minėtieji mokslinių tyrimų rezultatai jokiu būdu neturėtų būti suprasti kaip priekaištas būsimoms mamoms. Tačiau nereikia ir nuvertinti mažylių pojūčių vien tam, kad moteris nepasijustų nesmagiai.


Negimęs vaikelis kenčia kartu, kai mamai negera. Taip, skaudu tai įsivaizduoti. Tačiau išsamūs tyrimų rezultatai tikrai paguodžia: mažylis mamos pilve gyvena tik ta akimirka. Vos tik išsisklaido minorinė tonacija, vos tik mama pralinksmėja, išsyk pagerėja ir mažojo žmogučio ūpas. Netgi trumpos susitaikymo fazės veikia mažylio sielą kaip gydantis balzamas.


Sunkiam laikotarpiui artėjant į pabaigą vaikelis pilve tiesiog užuodžia rojų - pajunta, kad yra laimė, ir kad jis su mama šią būseną jau tuoj tuoj pasieks. Jau mamos įsčiose formuojasi dvasios stiprybė - nepasiduoti, jei viskas ir ne taip jau gerai klostosi, ir pasikliauti viltimi, kad laimė jau arti.


3 faktai apie mažylio potyrius mamos pilve:


- Nebuvo nustatytas tarpusavio ryšys tarp naujagimio svorio, galvos apimties, bendro gyvybingumo ir nėštumo metu mamos patirto streso. Teiginys, kad vaiko sveikata priklauso nuo būsimos mamos dvasinės būsenos - nepagrįstas.


- Prieštaringi jausmai ar sunkios fazės būsimos mamos gyvenime nedaro žalos nešiojamam vaikeliui. Tik labai ilgai trunkanti stipri nuolatinė įtampa pakerta vaiko pasitikėjimą pasauliu. Tokie naujagimiai neretai greičiau pravirksta ir ilgiau verkia arba būna mieguisti, greit išblėsta jų domėjimasis aplinka.


- Moters organizmas turi ir apsauginių mechanizmų, saugančių negimusį vaikelį nuo streso. Antrajame nėštumo trimestre placentoje susidaro enzimas, gebantis iki tam tikro lygio „nukenksminti" streso hormoną kortizolį - tai gera apsauga nešiojamam mažyliui. Šie mechanizmai nustoja veikti tik jei stiprus stresas veikia ilgai.


Ką mažylis jau atsineša į pasaulį?


Beveik visi naujagimiai jau atsineša elgseną, suteikiančią jiems tokį saugumo jausmą, kokį juto gimdoje. Pavyzdžiui, galvyte jie stengiasi pasiekti ir atsiremti į vežimėlio, lopšio ar lovytės sienelę. Kartais gal net neramu matant tokius ruonio šliaužimą primenančius judesius. Tačiau mažyliai tiesiog ieško dar iki gimimo pažįstamo jausmo, kai galvą gaubdavo motinos dubens kaulai.


Didžioji dauguma gimdami atsineša pamatinį jausmą: mama - tai šiluma, artuma, apsauga, jos meilė manęs neapleis. Tas jausmas išlieka netgi tuomet, kai per devynis drauge praleistus mėnesius mažylis jusdavo gilius dvasinės mamos būsenos nuosmukius. Naujagimiai dovanoja mamoms nuostabų pasitikėjimo įrodymą: į nieką kitką jie nereaguoja taip stipriai kaip į ramų mylinčios mamos balsą. Girdint jį mažyliui kur kas lengviau pasijusti laimingu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis