Dvi medžiagos, kurios nėštumo metu yra niekuo nepakeičiamos

Svarbu atminti, kad bent dviejų medžiagų per nėštumą ignoruoti nevertėtų – folio rūgšties ir vitamino D3. Kuo jos tokios svarbios?

Folio rūgštis

Folio rūgštį rekomenduojama pradėti vartoti bent mėnesį iki planuojamo pastojimo ir pirmąjį nėštumo trimestrą, mat šios medžiagos trūkumas turi įtakos ne tik prastai būsimos mamos savijautai, bet ir padidina apsigimimų, ypač besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų, tikimybę.

Kaip tvirtina gydytojai ginekologai, folio rūgštis ypatinga tuo, kad per nėštumą padeda palaikyti būsimos mamos audinių augimą bei psichologinę pusiausvyrą, saugo nuo mažakraujystės nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mažina nuovargį.

Vitaminas D3

Moksliškai įrodyta, kad vitaminas D3 yra reikalingas be išimties visiems organams bei darniai jų veiklai: širdies ir kraujagyslių, endokrininei bei imuninei sistemoms, kaulams, neurologinei sistemai.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vitaminas D3 taip pat labai reikalingas ir gydant moterų ir vyrų nevaisingumą bei didina tikimybę pastoti esant pagalbiniam apvaisinimui.

Jei vitamino D3 nėščiajai trūksta, moteris labiau nei įprastai rizikuoja sirgti nėščiųjų diabetu, preeklampsija, bakterine vaginoze, o gimę kūdikiai – I tipo cukriniu diabetu, išsėtine skleroze, sąnarių ligomis ir net šizofrenija.

Beje, vitaminas D3 ne mažiau svarbus ir patiems kūdikiams, vaikams bei suaugusiesiems. Kai jo organizme nepakanka, gausiau prakaituojama, dažniau puola peršalimo bei alerginės ligos, įvairios infekcijos, susilpnėja imunitetas; kūdikiams suminkštėja momenėlių kraštai – vystosi rachitas.

Sutikite, padariniai tiek trūkstant folio rūgšties, tiek vitamino D3 išties gąsdinantys. Tačiau labiausiai gąsdina tai, kad nemažai moterų į visa tai žiūri pro pirštus: atlikti tyrimai parodė, kad maždaug tik du trečdaliai visų besilaukiančių moterų vartoja folio rūgšties preparatus, o vitamino D3 stokoja beveik 80 proc. visų nėščiųjų.

Pagrindinis folio rūgšties šaltinis – tai visos žalialapės daržovės: petražolės, špinatai, salotų lapai ir pan. Taip pat jos yra kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, karvės piene, alaus mielėse.

Vitamino D3 daugiausia gauname iš saulės ir tik nedidelę dalį vartodami menkių kepenų aliejų, valgydami lašišą, skumbrę, tuną, sardines, kiaušinius, ikrus, grybus, gerdami šviežią pieną.

Nors tiek vieno, tiek kito vitamino galime gauti natūraliai – kryptingai rinkdamosi produktus ir mėgaudamosi saule, tenka pripažinti, kad natūralusis vitaminų į organizmą patekimo būdas ne toks jau ir paprastas. Kodėl? Tiesiog pabandykime įsivaizduoti arba, teisingiau būtų sakyti, suskaičiuoti, kiek petražolių ar salotų lapų turėtume suvalgyti, kiek puodelių pieno išgerti ir pan., kad mūsų kūnas būtų aprūpintas reikiamu folio rūgšties ir vitamino D3 kiekiu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis