Vaikų gydytoja: dūkti šaltame ore reikėtų atsakingai ir po truputį

„Ar lyja, ar sninga – vaikystėje gamtos elementai keldavo tiek džiaugsmo. Dabar į tai žiūrima visai kitaip, didelė hipergloba, arba, tai, ką galima vadinti „močiučių sindromu“ – apmuturiuoti, aprengti vaikus nuolat jaudinantis neva jie sušals“, – pasak vaikų gydytojos pulmonologės-alergologės Indrės Plėštytės-Būtienės šiuolaikinių tėvų perdėtas nerimas dėl atžalų joms visai nepadeda.

Šiuolaikiniai vaikai visame pasaulyje tampa vis sėslesni. Su tuo siejamas ilgesnis laikas praleidžiamas namuose prie ekranų ir šeimos gyvenimo pokyčiai. Pavyzdžiui, didelis tėvų užimtumas lemia, kad skiriama mažai laiko aktyviai pabūti kartu, o labai skubant vaikai ne skatinami vaikščioti ar minti dviračiais, bet visur vežiojami automobiliu.


Pernykščio „Tarptautinio aktyvių sveikų vaikų aljanso“ tyrimo duomenimis daugiau nei 70 procentų iš dalyvavusių 49 šalių šešiuose kontinentuose – vaikų fizinio aktyvumo rodikliai yra nepakankami. Lietuva iš tyrime dalyvavusių šalių neišsiskiria geresniais duomenimis, o bendras mokinių fizinis aktyvumas net mažesnis nei pasaulinis vidurkis, rašoma pranešime spaudai. Lietuvoje retoje šeimoje užtikrinama Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama viena valanda judrumo. Sumažėjęs fizinis aktyvumas negali būti siejamas vien su mažu dėmesiu fiziniam lavinimui mokyklose – šiuolaikiniai vaikai tiesiog kur kas mažiau būna lauke.


Anot I. Plėštytės-Būtienės, ji vaikams „paskiria“ kuo daugiau laiko leisti lauke: "Tėvai klausia, kaip grūdinti organizmą? Dažnai sakau, kad sėdint ir žiūrint laidas apie vaikų sveikatą, imunitetas nesustiprės. Grūdintis reikia lauke ir kuo daugiau".


Jei vaikas yra alergiškas namų dulkių erkėms ar naminiams gyvūnams – buvimas lauke leidžia išvengti didžiųjų kiekių alergenų, – buvimo lauke naudą sveikatai vardijo I. Plėštytė-Būtienė, – jei reikia, kad po persirgtos ligos išsivalytų kvėpavimo takai ir vaikas išsikosėtų – būti lauke labai gerai. Bet reikia nepamiršti individualiai vertinti, kas kamuoja vaiką, pavyzdžiui, jei jam bronchų astma ir jis jautriai reaguoja į oro pokyčius – pernelyg aktyvus laiko leidimas šaltu oru lauke gali lemti, kad bus sudirginta gleivinė ir pasireikš bronchų spazmas“.


Ugdymą lauke vykdančios Klaipėdos „Miško mokyklos“ įkūrėja ir direktorė Dovilė Urbanavičienė teigia, kad beveik visą dieną lauke praleisti vaikams yra naudinga, mat „būdami lauke vaikai grūdinasi, sunkiau pasigauna įvairių ligų, nes nesibūriuoja uždarose patalpose, kur lengviau plisti ligų sukėlėjams. Būdami lauke vaikai turi daug galimybių būti aktyviais – treniruoti ir smulkiąją, ir stambiąją motoriką. Tradicinėse mokyklose taip pat yra sporto įrenginiai, bet jie vienodi – kopėtėlės, lygios grindys. Gamtoje daug įvairovės – skirtingo kietumo reljefas, išsiraizgiusios šakos, visa tai ne tik padeda treniruoti skirtingus raumenis, bet ir žadina vaizduotę, išradingumą“.


Tėvai - pavyzdys


Gydytojos I. Plėštytės-Būtienės nuomone, tai, kiek vaikai praleidžia laiko lauke, susiję ir su fiziniu tėvų aktyvumu – nuo jų priklauso, kokį laisvalaikį vaikai rinksis. Paradoksalus dalykas: jei šeima mažai leidžia laiko lauke, prie buvimo gamtoje reikia pratintis, „tokiu atveju patariu nepulti į kraštutinumus. Vaikas sėdi namuose, tėvai ne mėgėjai eiti į lauką, bet pasnigo ir šeima su rogutėmis išsiruošia į kiemą visai dienai – akivaizdu, kad kitą dieną gali skaudėti gerklę, pakilti temperatūra“.


Anot gydytojos, vaiko gimimas tėvus priverčia daugiau būti gamtoje, bet įprotis ne visada pasilieka. Pasiryžus keisti gyvenimo būdą, svarbu tą daryti palaipsniui.


„Reikia neperdozuoti, patariu prie lauko pratintis po truputį, - sako ji. - Šios adaptacijos tikslas, kad organizmas nepatirtų streso pakitus oro sąlygoms. Tai daryti reikia įprastu laiku, iš pradžių pabūti valandą, vėliau laiką ilginti. Mūsų vaikai tiesiog nepratę ilgai būti lauke, todėl pervargsta tiek nuo buvimo gryname ore, tiek nuo didesnio fizinio aktyvumo. O nuvargęs organizmas sunkiau adaptuojasi, sunkiau kovoja su infekcinėmis ligomis“.


I. Plėštytė-Būtienė pastebėjo, kad koją dažnai pakiša paprastas nežinojimas, esą lauke neužsigrūdinusiam vaikui pakenkia ne tiek šaltis, kiek staigus temperatūros pokytis grįžus namo: "Jei lauke buvo šalta, grįžus namo vaiko laukia karšta arbata, vonia – tai per staigus temperatūros skirtumas. Tas pats kai karštą vasaros dieną valgome šaltus ledus ir vėliau skundžiamės gerklės skausmu. Jau užsigrūdinusiam vaikui tokie temperatūros pokyčiai nebėra baisūs".


Oro taršos baubas


Vienas iš buvimo lauke minusų – oro tarša. Miestuose vienas iš svarbiausių teršėjų yra transportas.


„Tarša kietosiomis dalelėmis kenkia mūsų kvėpavimo sistemai, įrodyta, kad smulkiausios kietosios dalelės pakliūna ir į kraujotaką, ir į smegenis. Agresyvūs chemikalai tiesiogiai degina, žeidžia kvėpavimo gleivinę, ji tampa jautresnė bakterijoms ir virusams. Cheminės medžiagos taip pat gali nusėsti mūsų kūne ir ilgainiui sukelti lėtinius uždegimus, onkologines ligas, – vardijo I. Plėštytė-Būtienė ir pridūrė, kad vaikai yra ypatingai jautrūs oro taršai: Visų pirma – vaikų imuninė sistema nėra pilnai išsivysčiusi ir ne taip greitai atpažįsta kenksmingas medžiagas. Antra – visas vaiko kūnas ir ypač bronchų gleivinė yra jautresni lengviau sudirginami. Ir trečia – svarbu pati fiziologija, tai yra, vaikas dažniau kvėpuoja ir taip daugiau oro prafiltruoja per savo plaučius“.


Vaikai dėl savo ūgio taip pat yra arčiau žemyn sėdančių teršalų, tad gauna didesnes jų koncentracijas. Kita vertus, oro tarša – ne priežastis sėdėti namuose.


„Diskutuojama, kas labiau kenkia – namie esantys chemikalai ir jų tarša ar buvimas lauke. Jei plaučių sistema veikia puikiai – tiek nosis, tiek ir kiti viršutiniai kvėpavimo takai gali puikiausiai išvalyti orą ir jį sušildyti – buvimas lauke neturėtų daug kenkti, – svarstė ne vienoje tarptautinėje darbo grupėje oro taršos ir vaikų plaučių ligų prevencijos klausimais dirbusi gydytoja, – Kaip bebūtų, daug kalbama apie oro taršą, tačiau tyrimai rodo, kad geriau bėgti krosą šalia greitkelio nei visai nesportuoti“.


PSO pataria miesto erdvėse laiką su vaikais pasirenkantiems leisti tėvams vengti būti šalia judrių gatvių, ypač piko metu, einant šalia gatvės pakelti mažus vaikus, kad jie nebūtų viename lygyje su išmetamomis dujomis, o dienomis kai kietųjų dalelių kiekis ore viršija leidžiamas normas būti namuose arba rinktis išvykas už miesto ribų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis