Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. ištuokas įregistravo 8,6 tūkst. porų, o daugiau nei pusė (55 proc.) išsituokusių porų turėjo bendrų iki 18 metų amžiaus vaikų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 6,6 tūkst. vaikų.
Net jei tėvai mano, kad skiriasi "draugiškai", o vaikai nemato dūžtančių indų ir besivaidijančių tėvų, faktas lieka faktu - šeimos nebėra. Vaikui priprasti prie šio fakto ir jį priimti nėra lengva. Dalis tyrėjų, kurie remiasi prieraišumo teorija, teigia, kad mažiausiai tėvų skyrybos paveikia vaikus iki dvejų metų, nes jie šiame amžiuje prisirišę prie vieno tėvų (dažniausiai mamos) ir tėvo išėjimas gyventi atskirai nesukelia itin skaudžių padarinių. Tiksliau, vaikas dar nesuvokia skyrybų proceso, neįsitraukia į tėvų konfliktą, netampa vieno tėvų gynėju ir pan.
Beje, jeigu tėvai skiriasi, kai vaikas ne vyresnis nei kokių ketverių, dažniausiai ryšys su atskirai gyvenančiu tėčiu formuojasi jau įsibėgėjus skyrybų procesui, dėl šios priežasties jie tai priima kaip natūralų reiškinį. Antra vertus, kai kurie tyrėjai sako, kad vaikas jau kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje geba jausti tiek tėvų atitolimą vienas nuo kito, tiek ir vieno jų nutolimą nuo jo paties. Jau ir maži vaikai gali jausti, kad vykstant skyryboms ir po jų netenka vieno tėvų, o kartu – ir saugios aplinkos, kuri buvo iki šiol.
Atrodo, kad mažiausiai pavojingo laikotarpio, kuris būtų susijęs su mažesniais skyrybų padariniais, nėra – visi jie turi savų minusų, galinčių nusverti to amžiaus pliusus. Pavyzdžiui, mažas vaikas prisimena mažiau tėvų konfliktų, greičiau įpranta prie pasikeitusio šeimos modelio, tačiau dėl neišlavėjusių kalbos gebėjimų jam sunku dalytis jaučiama įtampa, todėl ji tarsi kaupiasi viduje.
Žurnalą TAVO VAIKAS pirkti internetu pigiau - tik 2.99 Eur/vietoj 3.99 Eur. Spausk NORIU!
Tyrimai rodo, kad jau 5–8 m. vaikai, išgyvendami tėvų skyrybas, atvirai liūdi, ir dėl šios priežasties didėja tikimybė, kad prastės jų ir bendraamžių tarpusavio santykiai, mokymasis, galimas nusivylimas vienu ar abiem tėvais (dėl šios priežasties atsisakoma lankyti atskirai gyvenantį tėvą) ar gėda dėl iširusios šeimos. Jeigu vaikas prisimena kartu gyvenančius tėvus, jam prisitaikyti prie pasikeitusio šeimos modelio jau bus sunkiau.
Antra vertus, vaikui augant didėja ir jo gebėjimas suprasti tėvų sprendimą gyventi atskirai. Kad ir kaip būtų, tėvams skiriantis vaikams metų yra tiek, kiek yra. Dėl šios priežasties svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas kitaip pratinasi prie naujų gyvenimo sąlygų ir tai priklauso ne tik nuo jo amžiaus, bet ir nuo charakterio bei emocinės patirties.
Svarbiausia taisyklė – jeigu su vaiku bus kalbamasi apie tai, kas vyksta šeimoje, jeigu bus gerbiami jo jausmai ir leidžiama verkti, pykti, gedėti iširusios šeimos taip, kaip jam norisi, tikimybė, kad ilgainiui pasireikš skaudūs skyrybų padariniai, mažėja.
Taip pat skaitykite: Skyrybos: kaip apie tai pranešti skirtingo amžiaus vaikams
--------
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. vidutinė buvusios santuokos trukmė buvo 12,8 metų. Apie penktadalis susituokusiųjų išsituokė pragyvenę santuokoje beveik 10 metų, 12,1 proc. – antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, beveik penki procentai – pragyvenę santuokoje ilgiau nei 25 metus.
