Vaiko kalba pirštukuose?

Jūsų dėmesiui 3 klausimai, kurie kilo mamoms apie kalbos ugdymą. Gal rasite aktualių atsakymų bei patarimų ir savo mažyliui?

Konsultuoja logoterapeutė Viktorija Bartkevičienė

 

 Pažinimas per burną ir lietimą


„Kaip lavinti 7 mėnesių kūdikio kalbą? Vaikiukas domisi žaislais, bet kalbėti dar nelabai nori. Ką galėtumėt patarti?“


Tokio amžiaus vaikas vis dar stebi aplinką, domisi įvairiais paviršiais, mokosi judėti ir dar pažįsta pasaulį oraliniu būdu, t. y. per burną. Kalba nėra tiesiog pasakyti ar atkartoti žodžiai, kalba yra kaip bokštas, kurį padedame vaikams statyti, leisdami pažinti pasaulį, kalbėdami su vaikais, įvardydami liečiamus paviršius, matomus daiktus. Taip pat nepamirškite ir aplinkos garsų – juos atkartodamas, vaikas mokosi tarti įvairius kalbos garsus (arba raides).

         

Nuostabus dalykas mažyliams yra liečiamos knygelės, kuomet vaikas mokosi ne tik per klausą, bet ir per sensorinius pojūčius. Taip pat nepamirškite ugdyti smulkiosios motorikos gebėjimų (pataikyti daiktus į tinkamas skyles, galima bandyti dėti dviejų dalių dėliones, užmauti žiedus ir pan.), dainuoti, kutentis ir kalbėtis su vaiku jam suprantamais garsais, žodžiais ir emocijomis. Be abejo, svarbi ir fizinė vaiko raida (šliaužimas, ropojimas, sėdėjimas, valgymo, kramtymo gebėjimai ir pan.). Tad, praleisdami su vaiku daug kokybiško laiko, matysite, kaip vystosi vaikas.

         

Jei mažylis taria garselius (bababa, mamama, ijaja ir pan.), domisi aplinka, garsais namuose ir lauke, sėdi, šliaužioja ar ropoja – raida turėtų atitikti amžių ir pirmųjų žodelių (mama, tete, niam niam, au au) turėtumėte sulaukti iki pirmojo gimtadienio. Sėkmės ir kantrybės.

 

 Nukanda garsus


„Nežinau, gal jau buvote atsakiusi į šitą klausimą, bet vis tiek paklausiu. Vaikui beveik treji, bet kai jis kalba, kažkaip praleidžia pirmą garsą, pvz., vietoj „varlė“ sako „arlė“, vietoj „stalas“ – „talas“, „pėda“ – „ėda“ ir panašiai. Kaip galėtume jam padėti? Dabar stengiuosi jį taisyti, sakau, kad sakytų „stalas“, ne „talas“, bet jis vis tiek savaip sako ir viskas.“


Pirmiausia norėčiau pakomentuoti, ne KAIP padėti, o dėl ko taip atsitinka. Bus lengviau suprasti ir kaip padėti. Vaikams augant ir formuojantis kalbai, smegenyse vyksta ir kalbos bei garsų suvokimo procesai. Jei šiame procese atsiranda trūkumų, pvz., netiksliai suvokiamas garsas arba garsas praleidžiamas, nes jis nėra fiksuojamas, ištransliuodamas žodžius, vaikas gali tarti ne „saulė“, bet „šaulė“, ne „stalas“, bet „stala“ arba „tala“ ir pan. Tad priklausomai nuo to, kaip susiformavęs garso suvokimo procesas, taip girdime ir ištariamus garsus.


Jūsų atveju galiu patarti kelis dalykus:

·     Kalbėti lėtesniu tempu, pabrėžiant tariamus garsus, pvz.: „Šššiandien sssaulė sstipriai ššviečia.“

·     Perfrazuoti vaiko tariamus sakinius, pabrėžiant praleistus garsus, pvz., vaikas: „Arlė oka“, mama: „Tikrai šita vvvarlė ššššoka? Gali dar parodyti?“

·     Žaiskite žaidimus, koks pirmas žodžio garsas, kokia pirma raidė. Galite pasidaryti ir abėcėlės lentelę ant popieriaus lapo. Prie kiekvienos raidelės užklijuokite po lipduką, iš kurios raidės prasideda žodis.

·     Nespauskite vaiko ir duokite laiko tuos garsus suvokti. Tai yra procesas, kuris neįvyksta per vieną ar du kartus.

Jei matysite, kad situacija negerėja per tris–keturis mėnesius, rekomenduočiau kreiptis pagalbos į logopedą.

 

Apie smulkiąją motoriką ir kalbą


„Matau, kad labai daug kalbama apie smulkiosios motorikos naudą vaikams, kurie mokosi kalbėti. Nepatogu klausti, bet gal galite plačiau papasakoti, kaip ta smulkioji motorika veikia? Kokie tie smulkiosios motorikos žaidimai?“


Dar kadaise išgirdau tokį teiginį: „Vaiko kalba yra jo pirštuose.“ Ir nieko geresnio, apibūdinančio smulkiąją motoriką ir jos naudą, iki šiol negirdėjau. Paaiškinimas gana paprastas: smegenys suskirstytos į atitinkamas zonas, kurios už kažką atsakingos. Rankų judesių ir kalbos centrai yra greta, dėl to, stiprindami smulkiąją motoriką, geriname bei aktyviname ir kalbos centro darbą. Vadinasi – kuo miklesni pirštai, tuo aiškesnė, tikslesnė ir sklandesnė vaiko kalba.


Smulkiosios motorikos įgūdžiai lavinami ne tik vaikystėje, bet ir paaugus, mokantis naudotis rašymo ar piešimo priemonėmis, apvedžiojant bei rašant raides, žodžius ir sakinius. Kitaip tariant, įgūdis sudėtingėja su amžiumi. Jei mažyliams keliamas reikalavimas (priklausomai nuo amžiaus, žinoma) pataikyti į tinkamas formas, tai vyresniems jau stebima, ar spalvindamas neperžengia linijų, ar kerpa pagal liniją, ar tiksliai apvedžioja brūkšnelius, ar gražiai bei tvarkingai rašo.


Mažyliams tinkami:

·     Pakavimas (galite bet kokį daiktą supakuoti į popierių / foliją ir duoti vaikui išlukštenti pačiam).

·     Rūšiavimas (dydžiai, spalvos, formos, valgoma / nevalgoma ir pan.).

·     Segimas (drabužių ar plaukų segtukų segimas ant popieriaus / spalvotų kortelių / dėžės krašto ar pan.).

·     Lipdymas (minkštuoju plastilinu, žaidimo tešla galima žaisti daugybę žaidimų. Svarbiausia, kad vaikas nekištų lipdomos masės į burną).

·     Piešimas (pieštukais, kreidelėmis, flomasteriais ir būtinai dažais. Dažymui naudokite įvairius antspaudukus, kempinėles, teptukus ar pirštukus).

·     Kirpimas / klijavimas (šiame žaidime svarbiausia procesas, ne rezultatas. Nieko tokio, jei iškirpta forma nebus ideali, svarbiausia, kad kirpimo judesiai lavėja, kaskart atliekant veiksmą).

·     Konstravimas (kaladėlės, lego ir kt. Panašūs žaislai lavina ir spaudimo jėgą, ir fantaziją, ir orientavimąsi erdvėje, ir priežasties bei pasekmės dėsnį).

·     Dėlionės (dėliodami galite padėti „pamatyti“ išskaidytą detalę, patarti, pvz., kojos ar galvos trūks paveikslėlyje).

·     Smulkių detalių rinkimas / ėmimas (namuose tinka pupelės, žirniai, sagos, karoliukai, burbuliukai. Lauke – lapeliai, gėlytės, vabalai, akmenukai, smėlio smiltelės, pagaliukai ir kt.).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis