Pasakos – puikus žinių apie pasaulį šaltinis 

Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, pasakos teigiamai veikia vaiko raidą ir pasaulėvaizdį, leidžia jam suvokti, kad pasaulis gali būti ir geras, ir blogas, nes jame egzistuoja įvairių žmonių.

„Pasakos vaikams suteikia galimybę įžvelgti simbolius, pavyzdžiui, miškas – nežinomybė, užnuodytas obuolys – paslėpta tiesa. Be gebėjimo iššifruoti paslėptas prasmes vaiko psichika labai nukentėtų, vaikas nesugebėtų išmokti „skaityti tarp eilučių“, įžvelgti netiesioginius dalykus“, – pasakoja psichologė.

I. Būdvytytės teigimu, pasakos keičia vaiko požiūrį į pasaulį, padeda jam įvertinti veiksmų pasekmes ir suprasti, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo.

„Pavyzdžiui, Jonukas ir Grytutė radę meduolinį dailų namelį, sužino, kad jame gyvena pikta ragana. Tam tikra prasme pasakos perteikia vaikams universalias žmonijos problemas. Be to, pasakos moko vaikus tinkamai elgtis. Pasakų herojai yra puikūs pavyzdžiai vaikams, kuriuos pastarieji mielai imituoja. Šis literatūros žanras taip pat skatina lipti, bėgioti, tyrinėti. Ir dar labai svarbu, kad pasakos skatina empatiją, kuri itin svarbi vaikų socialiniame gyvenime“, – pabrėžia I. Būdvytytė.

Teigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą

Psichologė pasakas prilygina puikiai psichoterapinei priemonei, kuri leidžia vaikams planuoti gyvenimą, nenuleisti galvos sunkiomis akimirkomis ir drąsiau eiti pirmyn.

„Vaikai mėgsta įsijausti į pasakų herojų gyvenimą, įsivaizduoti, kad tai jie patys tyrinėja, kovoja ar ką nors gelbsti. Skaitydami ar klausydamiesi pasakų vaikai gali įgyvendinti beprotiškiausias savo svajones ir supranta, kad vaizduotė bei kūrybiškumas gali praversti gyvenime“, – tvirtina ji.

I. Būdvytytė įžvelgia pasakų ir vaikų sapnų panašumą.

„Pasakos primena ir vaikų sapnus – jų baimes ir nerimą, o pasakos atomazga parodo, kaip šias problemas galima išspręsti. Šis literatūros žanras vaikus gali įkvėpti motyvacijos bei pasitikėjimo savimi, jose net ir mažiukai arba silpnieji kartais nugali savo gudrumu ar gerumu“, – sako specialistė.