Berniukų reikalai: intymių vietų priežiūra

Prižiūrint berniukų intymias vietas, būtina žinoti svarbiausius dalykus. Kartais mamos drovisi kalbėti apie šiuos dalykus, o vyresniems berniukams būna gėda pasipasakoti apie bėdas net tėvams.

Būtina teisingos higienos įpročius berniukams diegti nuo mažų dienų, o kilus neįprastiems skausmams ar diskomfortui, privalu konsultuotis su specialistais.


Konsultuoja vaikų chirurgas Benediktas Jonuška.


Rekomendacijos – berniukų higiena


Klaidinga yra manyti, kad tik mergaitėms yra svarbi intymių vietų higiena. Svarbu žinoti, kad berniukai taip pat privalo reguliariai praustis, atsargiai bandyti patraukti žemyn apyvarpę, tačiau tam negalima naudoti jokios jėgos. Tiesiog patraukti tiek, kiek pavyksta, kad prasiplautų. Atitraukus stipriai skauda, o įplėšos randėjant apyvarpę padaro dar siauresnę. Jeigu varpos galvutė neatsismaukia, tai yra visiškai normalu, nereikia panikuoti. Kol kūdikis mažas itin svarbu reguliariai keisti sauskelnes, o vėliau kelnaites. Vyresnius berniukus reikia mokyti prižiūrėti savo lytinius organus, prausiant atsmaukti apyvarpę kiek pavyksta, nenaudojant jėgos, ir po to ją grąžinti atgal.


Berniukiškos ligos:


Įvairūs uždegimai


Balanopostitas – varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas. Dažniausiai pasitaiko neapipjaustytiems vaikams nuo 2 iki 5 metų, bet gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams ir vyrams. Pagrindinės priežastys yra infekcinės kilmės, dirgiklių sukeltos, dėl sąaugų arba dėl traumos. Vaikams dažnai pasitaiko dėl esamos fimozės (susiaurėjusio apyvarpės žiedo) ir netinkamos priežiūros – higienos, kai nepakankamai plaunama, nebandoma atitraukti apyvarpės arba kaip tik atsmaukiama per jėgą arba plaunama su dirginančiais prausikliais.


Balanopostitas pasireiškia varpos niežėjimu, skausmu, vaikas gali dažnai kasytis varpą arba kaip tik neleisti prie jos visiškai prisiliesti, gali būti sunku šlapintis. Gali parausti, būti pūlingų, blogo kvapo išskyrų.Atsiradus tokiems nusiskundimams, tėvams rekomenduojama namuose prileisti vaikui šiltas voneles po 2–3 kartus per dieną ir duoti vaistų nuo skausmo. Kreiptis į gydytoją reiktų, jeigu situacija negerėja nepaisant vonelių ir vaistų. Dažniausiai tokiems vaikams Priėmimo skyriuje pakanka vietiškai nuskausminus apžiūrėti apyvarpę, išvalyti susikaupusius nešvarumus ir pūlius“, – sako B. Jonuška.  Jeigu tokie uždegimai kartojasi, reiktų kreiptis į gydytojus dėl detalesnio ištyrimo, nes tuomet gali prireikti specifinio gydymo tepalais, sąaugų atidalinimo arba apipjaustymo.


Hidrocelė


Hidrocelė – tai kapšelyje susiformavusi cistinė skysčio sankaupa, kuri yra visiškai įprasta naujagimiams, kūdikiams ir dažniausiai pranyksta iki antrojo mažylio gimtadienio. Hidrocelė gali būti komunikuojanti, t. y. tiesiogiai susijusi su pilvo ertme, todėl skysčio kiekis gali kisti ir vakare būti didesnis, nei ryte. Taip pat komunikuojanti hidrocelė gali išnykti vaikui atsigulus ar paspaudus kapšelį, o padidėti vaikui susirgus. Nekomunikuojanti hidrocelė, t. y. nesisiejanti su pilvo ertme, yra izoliuota, todėl nedidėja ir nesumažėja dienos metu, taip pat nekinta vaikui verkiant ar paspaudus kapšelį.


Hidrocelės dažniausiai simptomų nesukelia ir tėvai tepastebi kapšelio padidėjimą ir spalvos – kapšelis tampa melsvesnis – pokytį, todėl kreipiasi į gydytoją. Kartais skystis kapšelyje gali sukelti diskomforto jausmą arba skausmą, patinimą ir paraudimą. Diagnozuoti hidrocelę galima vizualiai apžiūros metu, jeigu aiškiai matoma skysčio sankaupa kapšelyje. Taip pat padeda echoskopija, kuri leidžia atmesti kitas kapšelio padidėjimo priežastis.


Vyresniems vaikams arba suaugusiesiems skystis kapšelyje gali atsirasti dėl sėklidės ar sėklidės prielipo uždegimo, sėklidės arba hidatidos užsisukimo, traumos arba naviko kapšelyje. Tokiais atvejais kalbėtume apie reakcinę hidrocelę ir staiga atsiradus kapšelio padidėjimui rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad šis įvertintų priežastis, sukėlusias hidrocelę ir būtų pritaikytas tinkamas gydymas.


Maži vaikai dėl šios ligos dažniausiai yra stebimi, o chirurginio gydymo gali prireikti jeigu: simptomai išlieka vyresniems nei 2 metų amžiaus vaikams, kartu yra kirkšnies išvarža ar yra reakcinė hidrocelė, kurią sukėlė kitos grėsmingos priežastys, tokios kaip sėklidės užsisukimas, trauma ar navikas. Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu pastebite kapšelio padidėjimą. Į Priėmimo skyrių skubiai kreiptis reiktų, jeigu atsirado simptomų, vaikas skundžiasi skausmu, patinimu, paraudimu.


Hipospadija


Hipospadija – tai įgimta šlaplės varpos ir apyvarpės vystymosi anomalija, kai išorinė šlaplės anga atsiveria netipinėje vietoje bet kurioje varpos dalyje nuo galvutės iki tarpvietės. Kartu dažniausiai būna apyvarpės defektas, kai nėra apyvarpės ties pasaitėliu ir pati varpa būna sulinkusi.

Literatūroje nurodomas šios ligos dažnis yra 0,3-0,7 proc. visų gimusių berniukų. Aprašoma keletas hipospadijos etiologinių veiksnių: genetiniai faktoriai, endokrininiai faktoriai arba aplinkos faktoriai, tokie kaip vyresnis motinos amžius, mažesnis vaiko gimimo svoris, augaliniai estrogenai arba medikamentai, tačiau priežastis dažniausiai lieka neaiški.


Paprastai šlaplės anga turi atsiverti ties varpos viršūne, o pagrindinis nusiskundimas esant hipospadijai būna netipinėje vietoje atsiverianti šlaplės anga ir problemos šlapinantis. Jeigu kyla įtarimas, kad jūsų mažyliui gali būti hipospadija, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.


Diagnozei pakanka vaikų chirurgo arba urologo apžiūros, kitų tyrimų dažniausiai neprireikia. Apžiūros metu gydytojas taip pat turėtų įvertinti ir sėklides bei jų padėtį. Laiku nesikreipus į gydytoją ir nepritaikius gydymo, berniukui ateityje gali kilti ne tik varpos kosmetinių problemų, bet ir problemų su vaisingumu, lytiniu gyvenimu ar šlapinantis.


Hipospadijos gydymo būdas nustatoma individualiai, priklausomai nuo vaiko amžiaus, skundų, ligos stebėjimo ir objektyvaus ištyrimo rezultatų. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kurį rekomenduojama atlikti 1–1,5 metų amžiaus vaikams. Būtina paminėti, kad esant hipospadijai cirkumcizijos operacija yra kontraindikuotina, nes apyvarpės perteklius būna panaudojamas hipospadijos operacijos metu.


Nusileidusi sėklidė


Kriptorchizmas – labiausiai paplitusi įgimta daugiaveiksmė berniukų vystymosi anomalija, kai sutrinka sėklidžių nusileidimas į kapšelį. Ligos dažnis siekia 2–5 proc. išnešiotų ir apie 30 proc. neišnešiotų naujagimių atvejų. Apie du trečdaliai kriptorchizmo naujagimystėje atvejų susitvarko savaime iki 4–6 mėnesių amžiaus. Visgi spontaniškai sėklidės vyresniems nei pusės metų amžiaus vaikams nusileidžia labai retai, todėl iki 1 metų amžiaus berniukams nenusileidusi sėklidė išlieka apie 1 proc. berniukų.


Apie 80 proc. visų atvejų sėklidė apčiuopiama kirkšnyje, dažniausiai dešinėje, iki 10 proc. atvejų stebimas abipusis kriptorchizmas. Sėklidės gali būti pilvo ertmėje arba netipinėse vietose: gaktos srityje ar šlaunyje už kirkšnies raukšlės. Tai liga, kuri dažniausiai neturi lydinčių patologijų. Visgi kartais kartu galima rasti ir endokrinologinių, genetinių ar kitų morfologinių sutrikimų.

Esant kriptorchizmui galimos komplikacijos, tokios kaip sėklidės užsisukimas, trauma, kurios metu sėklidė gali būti prispaudžiama prie dubens kaulų, vaisingumo sumažėjimas ir supiktybėjimas.

Kada kreiptis į medikus?


Vaikų chirurgas sako, kad sunerimti ir kreiptis į specialistus reikėtų, jeigu:

- Nenusileidusi sėklidė(-ės) 4–6 mėnesių ar vyresniam vaikui;

- Pakilusi sėklidė, kai prieš tai sėklidė buvo čiuopiama kapšelyje, tačiau jos nebečiuopiama;

- Nėra aiškiai čiuopiama sėklidė kapšelyje, galvojant apie neišsivysčiusią sėklidę;

- Naujagimiui stebimas abipusis kriptorchizmas – nėra nei vienos sėklidės kapšelyje arba stebimas vienpusis kriptorchizmas ir kartu kitas ar kiti įgimti sindromai, pavyzdžiui, hipospadija.


Kad būtų galima diagnozuoti kriptorchizmą, dažniausiai pakanka patyrusio gydytojo apžiūros ir specialių tyrimų nereikia. Kartais diagnozuojamos paslankios sėklidės, kai jos nusiveda į kapšelį, nors dažniausiai stebimos kirkšnies kanale. Pagrindinis kriptorchizmo gydymo tikslas yra nuleisti ir užfiksuoti sėklidę kapšelyje. Taikomas chirurginis gydymas ir operaciją rekomenduojama atlikti iki 1 metų amžiaus vaikui, nes, kaip rašoma literatūroje, tuomet berniuko vaisingumas ateityje nesumažėja. Jeigu kriptorchizmas diagnozuojamas vėliau, siūloma kuo greičiau atlikti operaciją.


Skauda kapšelį – į Priėmimo skyrių


Skauda kapšelį – skubiai į Priėmimo skyrių! Grėsmingiausia šio skausmo priežastis gali būti sėklidės užsisukimas, o kitos dažnos kapšelio skausmo priežastys gali būti hidatidos (sėklidės ataugėlės) ir epididimitas (sėklidės prielipo uždegimas).


Sėklidės užsisukimas yra grėsminga patologija, nes berniukas gali netekti sėklidės ir 50 proc. vaisingumo ateityje, tai gali įvykti dėl sėklidės laisvumo. Kai sėklidė nepakankamai fiksuota, ji gali apsisukti aplink savo ašį – taip užspaudžiamos kraujagyslės ir įvyksta išemija, sėklidė nekrotizuoja.


Užsisukimas turi du pikus: pirmasis yra trumpas naujagimystėje, o antrasis yra ilgesnis berniukų brendimo laikotarpiu, t. y. nuo 12 iki 18 metų. Visgi užsisukti sėklidė gali bet kuriame amžiuje.


Kaip atpažinti?


Tipinis sutrikimo pasireiškimas – kai berniukas naktį arba paryčiais atsikelia nuo jaučiamo skausmo. Dažniausiai skauda kapšelio srityje, bet skausmas gali plisti į pilvo apačią, kojas, todėl berniukams, kurie skundžiasi pilvo skausmu, visada būtina apžiūrėti sėklides. Mažesnieji pacientai gali nesuprasti, kad skauda kapšelį ir rodyti pilvą, o paaugliai gali gėdytis ir išvis nesakyti, kad skauda kapšelį. Skausmas yra pastovus, stiprėjantis ir dažniausiai būna lydimas pykinimo ir vėmimo.

Diagnostika


Diagnozuoti sėklidžių užsisukimą galima kliniškai, o patvirtinti leidžia echoskopija, kai nematoma kraujotaka sėklidėje. Chirurgai atsukti sėklidę gali be jokios chirurginės intervencijos, t. y. rankomis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes atsukus sėklidę per 4–6 valandas, sėklidė išsaugoma 97–100 proc. atvejų. Jeigu atsukama daugiau nei po 12 valandų, išsaugojimo tikimybė mažėja iki 20-61 proc., o jei po daugiau nei 24 valandų, tuomet tikimybė išsaugoti sėklidę labai nedidelė – 0–24 proc.

Bet kokiu atveju po sėklidės užsisukimo visi pacientai yra operuojami, kapšelis revizuojamas, o sėklidės fiksuojamos, kad tokie epizodai nepasikartotų. Ne kartą teko šalinti negyvybingas sėklides, tuomet būna gana liūdna, nes vaikinai iškart netenka 50 proc. savo vaisingumo, o ateityje tenka galvoti apie sėklidžių implantus.

Beje, jei jau berniukas skundžiasi pilvo skausmais, vaikų chirurgai turėtų atkreipti dėmesį į sėklides.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis