5 frazės, kurias vaikams sako Montessori pedagogai: išbandykite jas savo namuose

Keliais žodžiais apibendrinti, kas yra Montessori ugdymo sistema, gana sudėtinga. Tai gilaus poveikio švietimo ir vaiko ugdymo filosofija. Tai požiūris į pasaulį.

Montessori ugdymo metodo mokytojai kasdienėje veikloje naudoja kalbą, kuri gerbia vaiką. Žodžiai yra kruopščiai parenkami taip, kad skatintų vaikus būti nepriklausomais ir motyvuotais kritiniais mąstytojais. Štai keletas būdingų frazių/klausimų, kuriuos savo vaikams užduoda šio metodo ugdytojai.


1. „Mačiau, kad sunkiai dirbai“


Dėmesio sutelkimas į procesą, o ne rezultatą – tai pagrindinis Montessori principas. Mokytojai vengia vaikams sakyti „geras darbas" ar „tavo darbas gražus", užtat jie pabrėžia, kad vaikai ilgą laiką buvo susikoncentravę, atidžiai rašė, dirbo, kūrė.


Vaiko sunkaus darbo, o ne jo rezultatų, gyrimas padeda įtvirtinti jo mąstyseną, kad viską galima padaryti savo pastangomis.


Užuot sakę savo vaikui, „Tu esi geras berniukas", geriau jam pasakykite, „Pastebėjau, kad vakar buvai malonus su savo mažuoju broliuku, pasidalinai savo mašinėle". Tai jam parodys, kad pastebite jo gerą elgesį, o ne vertinate jį. Užuot sakę jam, „Esi toks geras dailininkas", pabandykite sakyti, „Pastebėjau, kad dirbai tol, kol pasiekei tai, ko norėjai".


2. „Ką manai apie šį savo darbą?"


Pagal Montessori sistemą, vaikas yra pats sau mokytojas. Mokytojai čia yra tarytum vedliai, kurie veda pamokas ir padeda, tačiau vaikas pats viską išsiaiškina per kruopščiai paruoštą aplinką ir medžiagas.


Savianalizė – labai svarbu, todėl neskubėkite su įvertinimais.


Kai jūsų vaikas paklausia, „Ar tau patinka mano paveikslas?", verčiau paklausinėkite jo apie jo darbą, užuot pasakę, kad jums jis patinka. Paklauskite, kokia jo nuomonė apie paveikslą, kaip jis apsisprendė dėl spalvų, kuri vieta jam pačiam labiausiai patinka. Padėkite vaikui pradėti pačiam save įvertinti, o ne ieškoti kitų žmonių pritarimo.


3. „Kurioje vietoje tau reikėtų mano pagalbos?"


Montessori klasėje vaikai yra atsakingi už daugybę dalykų, įskaitant ir rūpinimąsi savo aplinka. Vaikai dažnai didžiuojasi šia atsakomybe, skiria laiką gėlių puokščių paruošimui, sodo laistymui ir langų nei stalų valymui.

Tačiau kartais šis darbas jiems yra per didelis ir per sunkus. Tokiais atvejais mokytojai vaikų klausia, kaip galėtų padėti. Tam visiškai nereikia perimti vaiko pareigų – taip pasiųstumėme žinutę, kad vaikas nepajėgus atlikti šio darbo. Tačiau taip pat nesinori palikti vaiko bejėgiškoje situacijoje.


Neskubėkite už vaiką padaryti visko, paklauskite, kur konkrečiai jiems reikia pagalbos.


Pavyzdžiui, jeigu jūsų vaikas pavargęs, tačiau reikia prieš miegą susikrauti kaladėles, nereiktų laikytis taisyklės „viskas arba nieko". Paklauskite savo vaiko, „Kokią spalvą man surinkti?" arba pasiūlykite, „Aš surinksiu geltonas kaladėles, o tu – mėlynas". Taip parodysite, kad padedate vaikui susidoroti su užduotimi.


4. „Netrukdykite vaiko, jis sutelkęs dėmesį"


Vaikų susitelkimas – pagrindinė Montessori filosofijos dalis. Montessori pamokose vaikai ilgai nepertraukiamai dirba. Tai leidžia vaikams išsiugdyti gilų susikaupimą, be blaškymosi vien dėl to, kad pagal tvarkaraštį metas pereiti prie kitų dalykų mokymosi.


Gali kilti pagunda pagirti vaiką, kuris taip gražiai dirba, tačiau kartais pakanka užmegzti akių kontaktą ir dėmesio koncentracija dings.


Tad kai kitą kartą eisite pro savo vaiką, kuris visą dėmesį sutelkęs į piešimą ar bokšto statymą, pabandykite tiesiog praeiti pro šalį, užuot pasakę, koks jis puikus. Galite tiesiog tai įsiminti ir vėliau jam pasakyti, kad pastebėjote jo gilų susitelkimą į savo darbą.


5. „Atsižvelkite į kiekvieną vaiką individualiai"


Šis punktas labai svarbus. Tai Montessori mokytojai sako vienas kitam ir tėvams, tačiau ne vaikui. Dažnai prisiminkite, kad reikia „sekti paskui vaiką", tai reiškia, pasitikėti tuo, kad kiekvienas vaikas yra savame vidinio vystymosi etape, kad jis kažką daro, turėdamas tam priežastį.


Tai primena mums, kad už bet kokio vaiko elgesio slypi priežastis. Tai primena mums, kad ne visi vaikai sulaukę vienerių vaikšto, o ketverių skaito – jie dar neperskaitė tai deklaruojančių knygų ir jiems nerūpi svarbiausi etapai, kuriuos jie „turėtų" pasiekti.


Atsižvelgti į kiekvieną vaiką, „eiti paskui vaiką“ – tai prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, kiekvienas turi savo individualius poreikius, pomėgius ir talentus, ir jis turėtų būti atitinkamai mokomas ir ugdomas.


Jeigu negalite sudominti vaiko skaitymu, bandykite stebėti, kas jam patinka – jeigu jis mėgsta kvailioti, gali būti, kad jį sudomins komiksų knyga, o ne literatūros klasika. Šio principo prisiminimas gali padėti jums kitaip pažvelgti į vaiką ir leisti jums dirbti su juo, o ne prieš jį.


Vienas gražiausių Montessori sistemos dalykų – tai yra kur kas daugiau nei vien vaikų ugdymo būdas. Tai būdas matyti vaiką ir būti su juo. Net jeigu jūsų vaikas neina į Montessori ugdymo įstaigą, galite kuo puikiausiai šias idėjas įgyvendinti savo namuose ir stebėti, kaip stiprėja jūsų atžalos nepriklausomybė ir koncentracija.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis