Gabų vaiką nuo nelabai skiria vienas ypatingas bruožas

Nuo kada vaikas atsimena įvairius įvykius? Ar tikrai nemalonūs dalykai „ištrinami" iš atminties? Konsultuoja Vaikų ligoninės, viešosios įstaigos VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė.

Judant įsimenama geriau


Ar kada nors pastebėjote, kaip juokingai atrodo mažyliai, deklamuodami eilėraštukus? Jie sukiojasi, šokinėja, kelia į viršų rankas, tai užlipa, tai nulipa nuo sofos. Deklamuodami ar pasakodami ką nors tėvams jie padaro begalę judesių. Pasirodo, visa tai ne šiaip sau - taip ir turi būti.


Taip norisi „besimalančiam" vaikui pasakyti, kad sustotų ir ramiai papasakotų tai, ką nori, nes sunku vienu metu klausytis ir stebėti kas sekundę vis kitoje kambario vietoje atsirandantį mažylį. Ir pasakome ne kartą: „Pastovėk ramiai, atsisėsk." Pasirodo, taip daryti nereikia. „Mes,suaugusieji, geriausiai įsimename ką nors, kai užsiimame viena veikla, pavyzdžiui, ramiai skaitome, žiūrime, vartome. Vaikas, priešingai, - judėdamas, nes judesiai labai stipriai aktyvina jo atmintį. Paprašytas padeklamuoti išmoktą eilėraštuką, mažylis pradeda judėti ir tada geriau veikia atmintis, nes judesių raida, atminties ir pažintiniai procesai smegenyse yra labai arti vienas kito ir yra tarsi tarpusavyje susipynę. Tad kai mokote mažylį eilėraštuko, raidelių ar skaičių, leiskite judėti. Bėgiodamas, krutėdamas, lankstydamasis ir kitokius juokingus judesius atlikdamas vaikas išmoksta daugiau, negu sėdėdamas. Ateis laikas ir galėsite susėsti prie stalo ir ką nors kartu nuveikti, bet tai bus vėliau, dažniausiai mokykliniame amžiuje. Darželinukas net norėdamas nelabai gali padeklamuoti eilėraštuką nejudėdamas, nes judėti ir sakyti ką nors iš atminties yra fiziologiškai nulemta", - pabrėžia specialistė.


Natūrali savisauga


Kokie mūsų vaikystės prisiminimai? Daugeliui patys gražiausi. Sako, vaikai nepamena ankstyvame amžiuje patirto smurto, sukrėtimų, blogų išgyvenimų. „Sunku atsakyti, ar tai tiesa, nes vieni prisimena, kiti ne. Tam, kad vaikas atsimintų ankstyvos vaikystės sukrėtimus, turi suprasti, kas vyksta. Jeigu nesuvokia, smegenys visa tai išbraukia iš atminties kaip visiškai nesvarbią informaciją. Arba, priešingai, suvokė, kas vyksta, įvykis pasirodė svarbus, vadinasi, nervų sistema „nusprendė", kad ją įsimins, ir prireikus galės papasakoti, kas jam ar jo aplinkoje atsitiko. Gali būti ir taip, kad mažylis suprato, kad vyksta kažkas negerai, tačiau tai buvo toks baisus išgyvenimas, kad smegenys jį saugodamos informaciją trina iš atminties. Būna, kad norint išsiaiškinti, kas nutiko prieš daugelį metų, žmogui taikoma hipnozė ir jis prisimena kitados dėl savisaugos ištrintą informaciją. Bet žmogus turi paklusti hipnozei, o jai paklusta ne visi."


Kas labiausiai įstringa


Kažin kodėl mažylis puikiai prisimena, kur laikomi saldainiai, tačiau niekaip negali pakartoti, koks skaičius yra po 3? Puikiai žino, kur parduotuvėje rasti žaislus, bet neatsimena dainelės, kurią vakar su mama išmoko? „Atmintį galima suskirstyti į trumpalaikę ir ilgalaikę. Jeigu kas nors yra neverta dėmesio, tuoj pat pamirštame. Kūdikiai turi tik trumpalaikę atmintį, jie pamato ir tuoj pat pamiršta, vėl tą patį daiktą tyrinėja iš naujo. Kuo didesnis vaikas, tuo ilgiau prisimena informaciją. Dvimetis gali išmokti ilgą eilėraštį, tačiau jeigu jo nekartos kasdien, greitai pamirš.


Į ilgalaikę atmintį smegenys įrašo tik svarbiausius dalykus. Vaikui tai gali būti saldainiai, todėl ir žinos, kur jų ieškoti. Aplinkui tiek daug informacijos, kad smegenys atsirenka, kurią jų palikti atminty. Mažai kas dabar pakartotų vaikystėje iškaltas datas, baigus mokyklą jos tampa nereikalingos ir yra „metamos" lauk. Atmintis be galo svarbi, be jos mes negalėtume absoliučiai nieko. Jos reikia, kad funkcionuotume, suprastume, kur esame, bendrautume, mokytumės.


Atminties raida


Su kūdikiais dėliojame kaladėles, statome iš jų pilis, piešiame, dainuojame. Darome tai intuityviai, net nesusimąstydamos, kad taip laviname mažylio atmintį.


Naujagimis turi tik vadinamąją genetinę atmintį ir iš karto atpažįsta mamos kvapą, pieną, balsą. Augdamas jis per jutimus ima pažinti pasaulį ir nuo pirmųjų gyvenimo dienų pradeda mokytis. Daiktus, kuriuos mato kasdien daug kartų, jis atpažįsta. Mamos lavina kūdikius rodydamos, kur yra lempa. Kuri mama pavargo tai darydama, nors reikia daug kartų pakartoti žodį „lempa", kad kūdikis vieną dieną piršteliu į ją parodytų?


Antrajame gyvenimo pusmetyje (maždaug 8, 9, 10 mėn. amžiaus kūdikis) jau puikiai žino, kur yra jo žaislų lentyna, mašinytė. Tačiau tai, ką patyrė, nesvarbu, gera ar bloga, prisimins gerokai vėliau.


3-4 m. mažylis jau gali turėti ir vadinamąją ilgalaikę atmintį ir, tarkim, nekartojęs ilgai eilėraščio jį atsiminti arba užaugęs prisiminti kai kuriuos svarbius gyvenimo epizodus. Ilgiau atminty lieka su emocijomis susiję dalykai, kokie nors gyvenimo įvykiai - ne skaičiai, eilėraščiai, dainelės.


6 faktai apie vaiko atmintį


1. Geresnę atmintį turintieji yra gabesni. Ne veltui sakoma: „Genijus - tai 99 proc. darbo." Jeigu vaikas nuolat aktyvinamas (mes su juo užsiimame - rodome raideles, daiktus, dainuojame, žaidžiame) kartu lavinamas jo gebėjimas susikaupti, girdimoji ir regimoji atmintis. Eilėraščiai puikiai lavina atmintį, nes jie yra ritmiški ir juos lengviau prisiminti. Patartina dėlioti dėliones, mažo vaikučio klausinėti: „Kas čia?", dėti daiktus pagal spalvas bei formas, žaisti loginius žaidimus bei judėti su vaiku: bėgioti, laipioti ir pan. Visi pagal vaiko amžių parinkti žaidimai, be kitų funkcijų, lavina ir jo atmintį.


2. Vieni vaikai greičiau mokosi kalbų, kiti - matematikos ir tai priklauso daugiausiai nuo motyvacijos, patinka tai daryti ar ne. Jeigu sekasi mokytis naujų žodžių, atsiranda dar daugiau noro kartoti ir mokytis.


3. Maži vaikai greičiau išmoksta užsienio kalbų, nes tuo metu kalbos smegenų centruose formuojasi labai daug jungčių. Kuo daugiau jų susiformuoja, tuo atmintis geresnė. Šios jungtys formuojasi visą gyvenimą, tačiau labiausiai apie antruosius gyvenimo metus, kai mažylis pradeda daug kalbėti. Bet jeigu suaugęs žmogus kasdien girdėtų kelių užsienio kalbų, taip pat jas išmoktų.


4. Visa iškalta informacija trumpalaikė. Pasitaiko, kad mamos sako: „Mokiau mokiau, vis tiek nepamena." Taip atsitinka dėl motyvacijos stokos arba dėl to, kad per sunki užduotis, kurios vaikas nesupranta.


5. Vėluojančios raidos vaiko atmintis gali būti sutrikusi. Toks mažylis gali pakartoti tai, kas jam rodoma šiuo metu, tačiau kitą dieną bus viską pamiršęs.


6. Atminties sutrikimus gali paskatinti įvairūs emociniai sukrėtimai, ligos. Ne visada užmaršuoliai yra ir išsiblaškėliai, nenori mokytis. Pavyzdžiui, atmintis gali sutrikti, jei vaikas serga mažakraujyste arba jo organizmui trūksta vitaminų. Gali būti ir vadinamasis pseudoatminties sutrikimas - tai būdinga hiperaktyviam vaikui, kuris negali sukaupti dėmesio, o kartu atsiminti to, ką mokosi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis