IŠSISKYRUSI MAMA: padėkite – draugas nesutaria su mano vaiku

Po skyrybų naują draugą susiradusi moteris kreipėsi pagalbos į psichologą, nes jos penkiametis sūnus ir partneris neranda bendros kalbos. „Kai abu būna vienoje vietoje, jaučiu tvyrančią įtampą“, – sako ji. Ką patars psichologė?


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Skaitytoja klausia:

„Noriu paprašyti jūsų patarimo tokiu klausimu: esu išsiskyrusi ir auginu 5 metų sūnų.

Buvęs vyras gyvena užsienyje ir praktiškai nemato sūnaus, tai aš kaip ir viena jam esu gyvenime. Prieš pusė metų susipažinau su tokiu vyru, kuris man patinka, ir jaučiu, kad aš jam. Tai pirmas toks kartas po skyrybų (tada vaikui buvo 2 metai), kai vėl patikėjau vyru ir santykiais.

Tačiau draugas neranda kalbos su vaiku, nežinau, ar nemoka su vaikais bendrauti, ar sūnui jis nepatinka. Kai jie abu būna vienoje vietoje, jaučiu įtampą, jie irgi nesmagiai jaučiasi, sūnus būna piktas, ieško priekabių, verkia.

Ką man sakyti sūnui, kaip paruošti jį, galbūt, mūsų bendram gyvenimui? O gal kokių patarimų ir draugui pasakysite?"

Atsako psichologė Jurga Dapkevičienė.

Praėjote nelengvą kelią. Skyrybos sužeidžia, sukelia daug skausmo, liūdesio ir pykčio. Galimos jų pasekmės - sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi ir pasauliu.

Gera jausti, kad po sąstingio jausmai atgimsta, mezgasi naujas ryšys. Norisi tikėti, kad šįsyk viskas bus visai kitaip. Ir iš tikrųjų, išanalizavus skyrybų priežastis, permąsčius nutrūkusios santuokos istoriją, pripažinus savo indėlį šiame procese, atsisakant ankstesnį ryšį ardžiusių iliuzijų ir klaidų, kitas ryšys gali būti daug sėkmingesnis ir tvirtesnis.

Žinoma, tai priklauso nuo abiejų partnerių pastangų, sąmoningumo, geranoriškumo ir sprendimo, kokį ryšį jie ketina kurti. Tuo tarpu iš klausimo potekstės ryškėja, kad problemą matote sūnaus elgesyje ir norėtumėte „taisyti" vaiką... Susidaro įspūdis, kad tai jūs turėtumėte jį „apdoroti" taip, kad jis taptų patogus ir malonus.

Galbūt berniukas traumuotas įvykusių skyrybų, nesaugiai prisirišęs prie tėvo ir bijo jį „išduoti", bijo prarasti jus, jaučia grėsmę ir konkurenciją, vengia prisileisti naują žmogų... Gali būti daugybė priežasčių, dėl kurių sūnus netrykšta entuziazmu bendrauti su jūsų draugu. Kad ir kaip būtų, visa tai įveikiama geranorišku požiūriu ir priėmimu, kurie vėliau perauga į prisirišimą ir meilę.

Gali būti daugybė priežasčių, dėl kurių sūnus netrykšta entuziazmu bendrauti su jūsų draugu. Kad ir kaip būtų, visa tai įveikiama geranorišku požiūriu ir priėmimu, kurie vėliau perauga į prisirišimą ir meilę.Psichologė Jurga DAPKEVIČIENĖ

Ne vaikas turi kažkaip prisitraukti iki suaugusiojo, o suaugęs lenkiasi prie vaiko, ieško su juo kontakto ir bando užmegzti ryšį. Jei suaugęs nuoširdžiai stengiasi, skiria tam pakankamai energijos ir laiko, anksčiau ar vėliau tai pavyksta. Atrodo, kad šis procesas tarp jūsų draugo ir sūnaus kol kas nevyksta. Tam gali būti įvairios priežastys. Jei jūsų draugas nepasiruošęs priimti jūsų praeities, turi neįsisąmonintų jausmų, gali būti, kad jis nesąmoningai pyksta ant vaiko, kuris primena apie jūsų praeitį. O gal iš viso draugas mato vaikus kaip moters „problemą" ir įsivaizduoja, kad tai jos „darbas"?.. Gal jis nesubrendęs tėvystei ir nenori prisiimti jokios atsakomybės?..

Jūs galite savo draugui kuždėti kuo puikiausius patarimus, kaip pavyzdžiui: „atsisėsk taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje, užmegzk akių kontaktą, paklausk ką jis šiandien veikė, paklausk kokį žaidimą labiausiai mėgsta, paprašyk, kad parodytų savo piešinius... išlankstyk jam lėktuvėlį... pakviesk į piceriją..." ir t.t., priklausomai nuo vaiko interesų ir pomėgių. Tačiau visi patarimai bus neveiksmingi, jei nebus nuoširdaus ir tvirto sprendimo užmegzti ryši, prisijaukinti šį vaiką ir priimti jį kaip savą.

Santykiai - tai ne jūsų vienos atsakomybė. Nenuvertinkite ir nepervertinkite savęs. Būtų labai svarbu su draugu kuo daugiau diskutuoti apie savo pažiūras ir išsiaiškinti, ką jis mano apie šeimos gyvenimą, pasidalinimą darbais, kaip įsivaizduoja moters ir vyro pareigas, santykius šeimoje. Nevengčiau ir tiesiai šviesiai paklausti, ką jis galvoja apie skyrybas ir gyvenimą po jų. Norint „užauginti" darnią ir tvirtą šeimą, reikalingi atviri ir palaikantys santykiai, kuriems susiklosčius visi šeimos nariai galėtų atvirai išsakyti savo rūpesčius ir lūkesčius.

Ar su dabartiniu draugu galite atvirai dalintis savo jausmais ir problemomis?.. Jei taip, tikiu, kad bendromis pastangomis rasite būdų, kaip savo duetą papildyti dar vienu balsu. Jei - ne, ieškokite priežasčių, trukdančių jums kurti artumą ir pasitikėjimą. Sėkmės jums.

http://psichologejurga.lt/

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis