- Valgyk sriubą.

- Valgyk sriubą!

- Valgyk sriubą!!!

- Ar tu kurčias, sakau tau – valgyk sriubą!!!

- Ar tu valgysi, ar nevalgysi?! Kiek galima kartoti... Tu niekada manęs neklausai! Aš tau parodysiu, kas dabar bus! Savaitę nežiūrėsi televizoriaus ir negausi pažaisti telefono! Valgyyyyk sriubą!!!

Ne, tai ne ištrauka iš fantastinio romano. Tai neretos šeimos kasdienybė, nesusikalbėjimas su vaiku, kurį tėvai greitai linkę nurašyti „blogam charakteriui“ ir „nepaklusnumui“. Tačiau iš tiesų viskas čia yra daug paprasčiau – neefektyvi komunikacija tarp tėvų ir vaikų, kuri veda į nesusikalbėjimą ir santykių akligatvį. Kodėl taip nutinka?

Paprastai tėvai pateikia vaikui nurodymą, o nesulaukę norimos reakcijos, jaučiasi ignoruojami. Tokiais atvejais jie pačiais įvairiausiais būdais kartoja nurodymus, siekdami sulaukti paklusnumo. Jei vaikas ir toliau tėvų nurodymus ignoruoja, jie įtūžta, kelia balsą, o tai savo ruožtu neigiamai veikia vaiko elgesį. Kitaip tariant, vaikas ima reaguoti tik tuomet, kai tėvas ar motina pyksta ir kelia balsą. Toks abiejų konflikto pusių bendravimo pobūdis nėra efektyvus, jis problemas ne sprendžia, o tik sukuria jų naujų ir naujų.

Pirmoji klaida – prašymas vaikui pateikiamas kaip klausimas

Tėvai, turintys įprotį kreiptis į vaiką su prašymu ar pateikti nurodymus vaikui klausimo formatu (Ar gali dabar pasakyti „viso gero"?) dažnai jaučiasi sutrikę ir nuliūdinti, nes vaikai jų neklauso. Iš esmės taip nutinka, nes vaikas interpretuoja tai kaip pasirinkimą, kuris gali būti priimtas arba atmestas, priklausomai nuo vaiko noro. Tai reiškia, kad dėl prašymo ar nurodymo vaikas jaučiasi galintis sprendimą priimti pats, o tėvai, nesulaukę pageidaujamo rezultato, pyksta. Klausimą „Ar gali dabar pasakyti „viso gero“?“ vaikas supranta tiesiogiai – tėvai klausia, ar jis gali? Taigi, jis arba gali, arba negali. Vaikas nesupranta to kaip aiškaus nurodymo, jog dabar reikia atsisveikinti su žmonėmis ir jiems pasakyti „viso gero“.

Kai pateikiame aiškesnius nurodymus, labiau tikėtina, kad vaikai paklus, nes aiškūs nurodymai siunčia signalą apie būtinybę nurodymus išpildyti. Puikiai tiks štai tokie nurodymai: „Justinai, šį vakarą perskaitysiu tau dvi istorijas, o tada palinkėsi man labos nakties" arba „Dabar jau laikas susirinkti žaislus". Vaikų reakcijos būna geresnės, kai iš jų tikimasi, kad jie elgsis taip, kaip jiems nurodoma.

Kaip užkirsti kelią konfliktui?

Siekdami išvengti konfliktų, tėvai privalo atsisakyti visų prašymų ir galimybę rinktis numatančių teiginių, jei nenori vaikui suteikti galimybės rinktis. Pavyzdžiui, vietoje „Ar galėtumei dabar atsisėsti prie stalo?" (nes dabar pietūs ir visa šeima eina valgyti, pasirinkimo čia nėra), kur kas geriau rinktis „Dabar laikas sėsti prie stalo."

Tėvai turi kontroliuoti situaciją ir pateikti elgesio taisykles. Turite teisę tikėtis, kad bus laikomasi tam tikrų nurodymų, vaikas turi daryti tai, kas turi būti padaryta, ir tai atlikti tinkamai. Jei norite, kad šie tikslai būtų pasiekti, tinkamai atlikite savo kaip tėvo ar motinos vaidmenį, o vaikui skirkite vaiko vaidmenį. Turite girdėti tai, ką sako jūsų vaikas, ir priimti sąžiningus bei pagrįstus sprendimus, o ne tokius sprendimus, kurie būtinai suteiktų jūsų vaikui laimės. Nepamirškite, kad vaikai būna labiau linkę priimti sprendimą, kuris jiems nepatinka, jei jie jaučiasi išklausyti ir mato, kad su jais elgiamasi sąžiningai.

Jei vaiko poziciją iškelsite iki savo lygmens, laikinai paversite jį lygiu su savimi, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje toks elgesys nebus naudingas nei jums, nei vaikui. Teiginiai, kuriems trūksta užtikrintumo, - tai savotiškos kopėčios, kuriomis kopdamas jūsų vaikas pasiekia jūsų lygmenį. Kur kas geriau atžalai suteikti galimybę augti kaip asmenybei dedant pastangas. Nurodymai turi būti aiškūs ir tiesioginiai, tėvai turi aiškiai išreikšti, ko iš savo vaiko tikisi konkrečioje situacijoje.

Pavyzdžiui, bendradarbiavimo kupiną vaiko elgesį galite paskatinti maloniais ir smagiais dalykais. „Kai baigsi rinkti žaislus, mes ...", – toks variantas tiks kuo puikiausiai. „Iš pradžių surinksime visas kaladėles ar visas knygas?" – toks pasiūlymas tiks ne ką mažiau. Taip elgdamiesi vaiką tinkamai kontroliuosite nesumenkindami jo, kaip atsakingo asmens, pozicijos.

Puikiai tinkami ir bendradarbiavimu grįsti nurodymai. „Sudėk visus gyvūnus į dėžę, o tada suskaičiuosime, kiek gyvūnų galime surinkti nuo grindų". Išbandykite, toks pasiūlymas turėtų sudominti jūsų atžalą.

Paprasti žingsniai efektyvių nurodymų link

1 žingsnis

Naudokite artumo taktiką. Priartėkite prie vaiko: tobulas atstumas – vaiką nuo jūsų skiria ištiestos rankos erdvė. Be to, itin naudinga tokiomis situacijomis į vaiką kreiptis vardu, nes tai padės palaikyti ryšį.

2 žingsnis

Pasirūpinkite, kad nurodymai būtų aiškūs ir glausti, lengvai suprantami. Kartais naudinga vaiko paprašyti, kad jis nurodymus pakartotų ir patvirtintų, kad juos suprato.

3 žingsnis

Jei nurodymų yra daugiau nei vienas, išskirstykite juos ir vaikui pateikite po vieną.

4 žingsnis

Pasirūpinkite, kad nurodymas būtų paskutinis dalykas, kurį vaikas išgirsta. Jei ketinate dar ką nors aiškinti, tai darykite prieš pateikdami nurodymą: „Dabar jau laikas eiti. Nustok žaidęs, sudėk žaislus į lentyną, dėkoju".

5 žingsnis

Nurodymams pateikti visada rinkitės teiginius. Pavyzdžiui, „namuose vaikščiok" tiks kur kas labiau nei „nebėgiok namuose".

6 žingsnis

Prieš nurodymą pakartodami duokite vaikui laiko (penkias sekundes) tam, kad jis galėtų sureaguoti.

7 žingsnis

Venkite štai tokio netinkamo įvykių eiliškumo: jūs davėte nurodymą, išėjote iš kambario, o po kurio laiko grįžote patikrinti rezultato.

8 žingsnis

Pateikę nurodymą nenukrypkite nuo temos. Nenukreipkite dėmesio nuo to, ką vaikas turi padaryti.

9 žingsnis

Aiškiai parodykite vaikui, kad džiaugiatės teigiamu nurodymo išpildymo rezultatu. Tiksliai apibūdinkite, ką vaikas padarė gerai. „Man labai malonu, kad klausaisi ir greitai įsėdi į automobilį, dėkoju," – toks pripažinimas tiks kuo puikiausiai.

10 žingsnis

Jei nurodymų nėra paisoma, nurodymą pakartokite papildydami jį logiška pasekme. „Turi apsiauti batus, kad galėtume eiti į parką," – štai vienas iš galimų papildyto nurodymo variantų.