Šventei ar naujai šeimą vienijančiai tradicijai nereikia ypatingos progos. Sugalvokite ją patys! Dovanojame jums vieną idėją, kurią pasiskolinome iš Anne Abile knygos „Ką veiksime šiandien?"
Žaidimas SVEČIAS
Kaip malonu priimti į svečius žmones, kuriuos myli. Bet prisipažinkime: ar tarp tų, kuriuos mylime, neatsiras ir tų, su kuriais gyvename? Tad kodėl kartkartėmis jums nepakvietus į svečius vienam kito? Kodėl šeimos nariui nesuruošus tokių vaišių, kokias ruošiate laukdami kokio kito brangaus svečio?
Penki žingsniai:
1. Slapta išsirinkite savo „svečią" (reikia stengtis, kad juo pabūtų visi šeimos nariai) ir paruoškite jam kvietimą – nupieškite, iškirpkite, suklijuokite ir pan. Pakiškite voką su kvietimu po „svečio" pagalve arba išsiųskite tikru paštu. Kaip malonu gauti laišką!
2. „Svečias" neturi žinoti, kas numatyta šventinės dienos programoje. Paruoškite jam mažą dovanėlę, sudarykite valgiaraštį, kuriame tik „svečio" mėgstamiausi patiekalai, papuoškite stalą jo širdžiai maloniomis smulkmenomis, parinkite mėgstamos muzikos įrašų.
3. Atėjus numatytai dienai, išsiųskite „svečią" kuo nors užsiimti ne namuose, pavyzdžiui, jei „svečias" šįkart yra tėtis, tegul nueina į prekybos centrą duonos ir druskos, jei brolis, tegul tėtis nuveda jį į parką pažaisti ar pasivaikščioti. Likusieji namuose tegul pašildo iš anksto paruoštus patiekalus, sudeda į lėkšteles saldumynus, padengia stalą, įjungia muziką, paruošia gėlių puokštę ir... laukia.
4. Grįžęs „svečias" turi paskambinti prie durų. Namuose esantys šeimos nariai jį pasitinka, išbučiuoja, nurengia paltą ar megztuką, įteikia dovanų ir gėlių, pasodina ant sofos. Paskui visi sėda prie stalo, vaišinasi ir bendrauja. Paklausinėkite „svečio" apie jo planus, svajones ir, žinoma, šeimą. Juk kaip įdomu bus klausyti, ką jis apie ją pasakoja!
5. Beje, prie stalo svečiui reikia gražiai, mandagiai patarnauti. „Svečias" šiandien nieko neveikia. Po vakarėlio nepamirškite jo palydėti... į lovą.
