Kaip lavinti vaiko stambiąją motoriką: pedagogės ir trenerės patarimai

Šiomis dienomis itin populiaru sveika gyvensena ir sportas. Suaugusieji vis dažniau renkasi aktyvų gyvenimo būdą, tačiau ar vaikams taip pat derėtų mankštintis daugiau? Atsakymas - TAIP.

Konsultuoja vaikų darželio "Šilagėlė" pedagogė ir mažųjų sporto užsiėmimų trenerė Reda Kaunaitė.

Judesys yra neatsiejamas nuo vaiko raidos vos tik jam gimus. Būtent judesių pagalba vaikas sąveikauja su aplinka, išmoksta taisyklių, kuria socialinius ryšius, įgauna naujų gebėjimų. Nuo kūdikystės vystosi vaiko motorinė sistema: kūdikis išmoksta laikyti galvą, kontroliuoti pečių lanką, liemenį, kojų raumenis ir t. t. Taigi, stambiosios motorikos lavinimas labai svarbus tolimesniam vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi.

Kas yra stambioji motorika?

Stambioji motorika – tai viso kūno raumenys, fizinės galios, statinė ir dinaminė pusiausvyra, koordinacija. Tai pasireiškia per vaikščiojimą, šokinėjimą, bėgiojimą, pusiausvyros pratimus ir kt. Kodėl svarbu vystyti stambią motoriką? Atliekant įvairius žaidimus ugdomas ritmo jausmas, kalbos supratimas, gebėjimas derinti savo ir kitų vaikų veiksmus. Taip ugdomas vaikų dėmesingumas, aktyvinamas regimasis ir girdimasis suvokimas, mąstymas, vaikai mokosi laikytis taisyklių.

Kodėl svarbu atsižvelgti į vaiko amžių?

Vedant mankšteles, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Tai turi būti smagus užsiėmimas. Reikia parinkti tinkamus pratimus, jie turi atitikti vaiko galimybes ir gebėjimus: neturi būti per daug lengva, tačiau negali būti ir per sunku. Vaikas turi nuolat tobulėti, o pratimus reikėtų pamažu sunkinti.

2-3 metų vaikai dar pakankamai maži judriems žaidimams, jie sunkiai susikaupia ir išlaiko dėmesį, nesilaiko taisyklių. Tokio amžiaus vaikus galima sudominti muzika. Beje, muzika turi būti greito arba vidutinio tempo. Tokio amžiaus vaikai jau gali dalyvauti paprastuose rateliuose, naudoti dainuojamuosius žaidimus, šokius. Naudojant lengvus žodelius, galima sukurti dainelę ir atitinkamus judesius, įtraukiant rankas, kojas, pėdas, delnus.

Tokio amžiaus vaikai jau pradeda naudotis vaizduote, gali imituoti gyvūnus, automobilius ir kt. Tačiau pedagogai turėtų judėti kartu, rodyti žingsnelius. Šio amžiaus vaikai mėgsta žaisti su įvairaus dydžio kamuoliukais. Todėl galima duoti ridenti, mesti ir paprašyti, kad atneštų ar pagautų kamuolį.

Norint nuraminti įdūkusius vaikus, galima skirti laiko ploksčiapėdystės profilaktikai ir pasiūlyti ramesnių žaidimų: duoti basomis kojytėmis pavaikščioti įvairiausiais paviršiais (ant pagalvyčių, čiužinių, sagų, butelių kamštukų, šokinėjimo virvutės, lazdelės ir t.t). Labai svarbu laiku pratinti pėdutę, lavinti jos raumenis, kad mažyliai išvengtų ploksčiapėdystės problemos.

4-7 metų vaikai jau pakankamai subrendę judriems žaidimams, geba išklausyti, suprasti užduotį, laikytis taisyklių ir dirbti komandoje. Tiesa, daug kas priklauso nuo fizinės ir psichinės konkretaus vaiko raidos. 4-5 metų vaikai atranda džiaugsmą bėgiodami, šokinėdami, šokdami. Pradeda jausti savo kūną, mėgsta išbandyti savo jėgas.

Vaikas neturėtų rinktis, kas jam maloniau - ar pažaisti kompiuteriu, ar eiti sportuoti. Tokiu atveju jis rinksis sau priimtinesnį užsiėmimą ir atsisakys naudingesnio.Pedagogė ir trenerė Reda KAUNAITĖ

Tokio amžiaus vaikai dar sunkiai supranta komandinius žaidimus, tačiau individualiai geba atlikti labai daug dalykų. Tokiems vaikams galima duoti tokių užduočių: bėgimas su kliūtimis, ropojimas tuneliu, jie mėgsta perlipti, peršokti ar tiesiog prabėgti kliūčių ruožą.

Labiau mėgsta aktyvius, greitus žaidimus, kur galima veikti be taisyklių. Taip pat puikiai kartoja įvairius judesius, todėl su tokiais vaikais galima dainuoti daineles darant atitinkamus rankų ir kojų judesius, jie mėgsta pakartoti. Kartais galima paleisti greito tempo muziką ir leisti vaikams tiesiog pašokti, išsidūkti.

Vida Press

Žaidimo pavyzdys: sustatyti ratu kėdutes. Turi būti viena kėde mažiau, negu yra vaikų. Kol groja muzika, vaikai bėga ratu aplink kėdes, muzikai sustojus - turi susėsti. Kam nelieka vietos, tas trumpam iškrenta. Aplinka turi būti pritaikyta bėgiojimui. Muzika – greito tempo.

6-7 metų vaikai pakankami subrendę įvairaus pobūdžio žaidimams. Stambioji motorika gerai išsivysčiusi, jie nori ir prašo kuo sudėtingesnių pratimų, lengvus mėgsta ignoruoti ir prašo iššūkių. Jiems reikia „išsikrauti" ir atiduoti visą energiją, kuri greitai baigiasi, tačiau taip pat greitai ir pasipildo. Patartina siūlyti kuo įvairesnių užduočių, nes pasikartojančios atsibosta. Mankštos programa turėtų susidaryti iš apšilimo, aktyvios dalies ir nusiraminimo. Šie vaikai gali sukaupti dėmesį nuo 30 iki 40 min. Jei įdomu - paprašys ir ilgiau.

Apšilimui galima naudoti „gyvatėlės" principą: vaikai kartoja pedagogo judesius nuo rankų sukimo ir bėgimo, striksėjimo, šokimo. Galima apšilimui naudoti įvairias dainas, kurių metu vaikai greitai įsidėmi žodžius, pritaiko/parenka judesius.

Aktyviai daliai tinka komandiniai žaidimai, estafetės. Taip vaikai išmoksta pasidalinti, palaikyti vienas kitą, laikytis drausmės ir bendradarbiauti.

Šio amžiaus vaikams patinka bėgioti per įvairias kliūtis ir tai atlikti kuo greičiau. Egzistuoja smarki konkurencija, kuris pirmesnis, kuris vikresnis. Mėgsta žaidimus, kur reikia ką nors pagauti, prabėgti, turi vyrauti „įtampa", kuri sukeltų vaikišką adrenaliną.

Vaikai gali mokytis ridentis, ropoti, šokinėti, šliaužti, eiti nusisukus nugara. Tačiau reikėtų įvardinti: „Šliaužiame kaip kareiviai...., šokinėjame kaip kengūros.."

Vida Press

Vaikai geriau įsijaučia į vaidmenį, lavinama vaizduotė. Mėgsta žaidimus kur reikia ką nors pagauti, pavyti. Ypač veiksmingos tos užduotys, kur dalyvauja pedagogas. Šie vaikai jau stipriai jaučia konkurenciją, turi norą pirmauti, todėl neretai kyla ir konfliktų - reikia stengtis jų išvengti.

Paskutinė dalis, kuri skirta nusiraminimui, gali būti skirta įvairiems judesiams: pratimai stovint, gulint, sėdint, kur reikia tiesinti/ilginti raumenis, išlaikyti kamuoliuką, išstovėti kuo ilgiau.

Pratimai turi atitikti vaiko gebėjimus: neturi būti per daug lengva, tačiau negali būti ir per sunku. Vaikas turi nuolat tobulėti, o pratimus reikėtų pamažu sunkinti.Pedagogė ir trenerė Reda KAUNAITĖ

Šiuo etapu vaikai mokosi stovėti tiesiai ir išlaikyti stuburą. Gali būti lėti žaidimai, skirti pastabumui. Taip pat vis dar galima skirti dėmesio plokščiapėdystės profilaktikai. Šie vaikai jau gudresni, todėl galima sugalvoti įdomių žaidimų nusiraminimui, įdarbinant pėdučių raumenis.

Žaidimo pavyzdžiai:

1) Išdalinti grikių maišelius vaikams, jie pėdutėmis turi „iškepti pyragą" minkyti tešlą, mėtyti, pabarstyti cukraus, karamelės ir t.t Reikia pasitelkti vaizduotę.

2) Tuos pačius grikių maišelius pernešti įsikišus tarp kelių, šokinėjant, ridenant, ar užsikėlus ant galvos, išlaikant tiesias nugaras.

Vida Press

Svarbu žinoti

Vaikams reikia sporto, tačiau svarbu tėvams atsiminti kelis svarbius dalykus:

- vaikas neturėtų rinktis, kas jam maloniau - ar pažaisti kompiuteriu, ar eiti sportuoti. Tokiu atveju jis rinksis sau priimtinesnį užsiėmimą ir atsisakys naudingesnio.

- negalima mankštintis iškart pavalgius, turi praeiti bent valanda po valgio.

- nepatartina sportuoti labai anksti ryte, vaiko organizmui reikia laiko pabusti.

- pasirūpinkite tinkama apranga ir avalyne.

- patalpos turėtų būti kiek įmanoma saugesnės, kuo mažiau baldų ar aštrių kampų.

- sportas turi būti tarsi linksmas žaidimas, kurio metu galima gerai praleisti laiką ir išmokti naujų dalykų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis