Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

7 auklėjimo klaidos, kurias kartais padaro ir protingi tėvai

„Ir iš kur tu toks atsiradai. Nemandagus melagis!“, – pykčio akimirką įsikarščiavusi rėžia mama vaikui. Deja, ko gero šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų derėtų pasiūlyti mamai atidžiau pasižiūrėti į veidrodį.

7 žalingi įpročiai, kuriuos įskiepijame savo vaikams

Nepagarbiai kalbėti apie vaiko autoritetus

Beprasmiška reikalauti iš mažylio pagarbos sau, jeigu jam girdint peikėte jo močiutę ar tėvą. Lygiai taip beprasmiška reikalauti, kad mokinukas stropiai ruoštų pamokas, jei ne kartą iš jūsų girdėjo, kad jo mokytoja - kvaila isterikė. Taip, vaikai turi suprasti, kad niekas neapsaugotas nuo klaidų, taip pat ir suaugusieji. Bet jeigu jums taip norisi išsakyti nuomonę apie netinkamai besielgiančią mokytoją, jokiu būdu to nedarykite girdint vaikui. O jeigu darote, darykite tai ramiai ir pagarbiai.

Pasinaudoti svetimomis klaidomis

Padorūs žmonės neims vogti (juo labiau, matant vaikams), bet dažnai pasinaudoja kažkieno nedėmesingumu: pavyzdžiui, pasiima parduotuvėje duodamą per didelę grąžą, nesumoka už pirkinį, jei kasininkas jo atsitiktinai nepastebėjo. Bet jei norite, kad vaikas užaugtų sąžiningu žmogumi, taip ir elkitės. Galbūt mažylis nesupras jūsų poelgio esmės, bet tikrai pajus, jeigu padarėte ką negero.

Meluoti girdint vaikui

Negalite pasakyti tiesos, geriau patylėkite. Kai mažylis mato, kad tėvų žodžiai neatitinka realybės, tai jį moko dviveidiškumo, išsisukinėjimo.

Laužyti nustatytų taisyklių

Tarkime, viršyti greičio, eiti per gatvę degant raudonai šviesai (todėl, kad nėra mašinų). „Jeigu negalima, bet labai norisi, tada galima", - šiuo principu dažnai vadovaujasi suaugusieji, ir vieną dieną vaikas atras šį principą ir be jūsų pagalbos. Jeigu demonstruosite jį patys, sūnus ar duktė ignoruos ir jūsų reikalavimus.

Burnoti

Tikriausiai nė vienas iš skaitančių šį straipsnį neims necenzūriškai keiktis, girdint vaikui. Tačiau kasdienėje kalboje ir taip daug žodžių, kurie skirti ne vaikų ausims (pradedant slengu, baigiant literatūriniais grubiais žodžiais). Jei nenorite vieną dieną išgirsti tokių žodžių iš savo vaiko lūpų, patys taip nekalbėkite.

Niekinamai kalbėti apie silpnesnius ir mažiau pasiekusius

Neturtas, ligos, senatvė - nuo šito niekas neapdraustas. Gyvenimas permainingas, toli gražu ne visada mums pavaldus. Taigi vien jau egoistiniais sumetimais patartina mokyti vaiką būti kantriu ir atlaidžiu tiems, kas pateko į sunkesnę gyvenimišką situaciją.

Pykti dėl pralaimėjimo

Didelė dalis suaugusiųjų kompleksų ir baimių formuojasi todėl, kad vaikystėje tėvai neišmokė mūsų pralaimėti. Todėl gyvename nuolat bijodami apsijuokti, tapti tuo, į kurį valosi kojas ir pan. O tų kompleksų būtų galima išvengti, jeigu nesėkmes traktuotume kaip laikiną reiškinį, kuris gali tapti stimulu atkaklesniam darbui ir naujiems pasiekimams. Pasimokykime to kartu su vaikais.

Idealių tėvų nebūna, visi kartais pasielgiame taip, kad vėliau to gėdijamės. Tačiau privalome būti vaikams pavyzdžiu, bent jau kai jie į mus žiūri.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?