Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Nei piktuoju, nei gražiuoju vaikai neklauso: ką daryti?

Įvairius vaikų auklėjimo metodus išbandžiusi mama nusivylusi — vaikai jos visiškai neklauso. Ką daryti, klausia ji specialistės.

Živilė klausia:


„Turiu du sūnus – 6 ir 4 metų, jie yra hiperaktyvūs, be to, visiškai nepavyksta jų sudrausminti... Nesvarbu, ar jiems gražiai viską išaiškini, ar sudrausmini – abiem atvejais visiškai jokio efekto. Prižada pasitaisyti, atsiprašo,bet vos apsisukę vėl mušasi, viską niokoja ir pan... Darželyje auklėtojos taip pat skundžiasi jų elgesiu... Net ir kelias valandas išsidūkę lauke, jie namuose vis tiek nenustygsta vietoje... Nebežinom, kaip su jais elgtis...


Atsako individualiosios psichologijos konsultantė Nerilė Norkūnė, www.ipi.lt.


Panašu, kad išbandėte visus būdus vaikams sudrausminti, bet visgi, girdžiu, kad rezultato, kurio tikitės, negaunate. Suprantu, kad atlaikyti du aktyvius triukšmadarius – nemenkas iššūkis. Labai gaila, kad jų natūralus žingeidumas, judrumas ir aktyvumas jau tapo elgesio problemomis, o vaikai, patys to nežinodami savo judrumą ėmė naudoti kaip priemonę pasiekti tikslų. Tad pirmiausia šioje situacijoje siūlyčiau pagalvoti apie vaikų tikslą. Juk kol nežinome vaiko elgesio priežasties niekaip negalėsime jo pakeisti.


Živile, kaip atrodo „tradicinis" vaikų kovos scenarijus ir jūsų reakcija? Kadangi pati turiu vaikų, pabandysiu atspėti. Greičiausiai išgirdusi triukšmą smarkiai susierzinate. Kas tuomet? Turbūt atbėgate „gesinti sukeltų gaisrų"?

Šioje vietoje galime bandyti atspėti vaikų slaptą tikslą. Būtent tada, kai mama atbėga, vaikai pasijunta gavę tai ko siekė, nes jie privertė mamą atsitraukti nuo jos darbų ir suteikti visą dėmesį jiems. Atkreipkite dėmesį, kad patys vaikai nežino kodėl taip elgiasi, nes jie tai daro nesąmoningai. Mama, vis reaguodama, įsivelia į vaikų kovas ir taip sustiprina šį vaikų slaptą tikslą - pasiduoti jų reikalavimams. Vaikai tikrai nesijaučia gerai mušdamiesi, bet juos tenkina kovos rezultatas -pasikviesti mamą ir taip gauti dėmesio.


Ką galime padaryti, kad ta kova liautųsi?


Pirmiausia reikėtų pasimokyti atsisakyti pirmo impulso bėgti pas vaikus vos išgirdus klyksmą ir verksmus. Neskubėkite, padelskite minutėlę. Tai tikrai labai sunku ir sukelia daug įtampos, nes visuomet atrodo, kad įvyko kažkas nepataisomai blogo. Tačiau tai- vaikų kova ir mamai visai nereikia joje dalyvauti. Atminkite, kad tėvai neturi jėga tvarkyti vaikų santykių. Nesikišdami į jų kovas skatiname vaikus prisiimti atsakomybę ir patiems spręstis tarpusavio ginčus. Jei vaikai matys, kad jų kovos neduoda jokio rezultato-mama neįsivelia į jų kovą- ilgainiui atsisakys tokio elgesio. Kai suvoksite kad vaikai pešasi siekdami Jūsų dėmesio, gali būti, kad tos peštynės Jūsų taip nebeerzins.


Visgi, dėmesio skirti vaikams tikrai reikia, tik tai daryti reikia ne tuomet, kai jie to reikalauja netinkamai elgdamiesi. Pabandykite kasdien skirti vaikams pozityvaus dėmesio: tai gali būti tiesiog paglostymas, šypsena ar mielas apkabinimas. Atraskite laiko maloniam laisvalaikiui su vaikais, pažaiskite su jais, padėkokite už puikiai praleistą laiką, pasakydama, kad jums labai smagu matyti juos laimingus. Juk vaikams taip smagu matyti, kad mama laiminga leisdama laiką su jais.


Pastebėkite visas situacijas kai vaikai tarpusavyje ramiai žaidžia, atkreipkite jų dėmesį, kad smagu matyti, kad jie smagiai leidžia laiką kartu, taip vaikai bus mažiau linkę atkreipti mamos dėmesį prastu elgesiu. Gali būti, kad rezultatas neateis po pirmojo pabandymo ir muštynės iškarto nesiliaus. Tuomet kovai liovusis reikėtų ramiai ir draugiškai aptarti su vaikais jų elgesį. Galite vaikams pasakyti, kad jums neramu, kad siausdami ir mušdamiesi jie gali susižeisti, bet tai turite padaryti „ramiuoju" metu, ne tuomet kai esate sudirgusi dėl triukšmo.

Živile, turbūt teks nemažai padirbėti kol namuose atsiras daugiau ramybės ir susikalbėjimo ir vienas patarimas vargu ar jums padės, nes jūsų laiške girdžiu, jog tokio elgesio tikrai daug ir jis labai sekina. Labiau nei ieškoti vieno patarimo,


Jums siūlyčiau užsirašyti į tėvų grupes, kur išmoksite daugelio principų ir dalykų, kurie ir tiesiogiai ir netiesiogiai pagerins situaciją ir vaikų elgesį.


Linkiu jums begalinės kantrybės, tikėjimo savimi, savo vaikais ir didelės meilės.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?