Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Vaiko psichoemocinė sveikata: svarbu žinoti

Kuomet žmogus jaučiasi mylintis ir mylimas, džiaugiasi gyvenimu, geba bendrauti, atpažinti, valdyti bei reikšti savo emocijas, tada jis pasižymi stipria psichoemocine sveikata. Kiekvienas psichoemociškai sveikas žmogus, tiek vaikas, tiek suaugęs, moka atskleisti bei atspindėti savo jausmus, savarankiškai priimti etiškus sprendimus bei už juos atsakyti, sąmoningai suvokia savo vertybinę sistemą ir pasaulėžiūrą, žino kur ir kaip gali save realizuoti.

Gimė penketukas – visos 5 mergaitės
TOP 10 vaizdelių su vaikais: lažinamės, kad kvatosite ir jūs

Nuo 2011 metų Lietuvoje nacionaliniu mastu pradėta įgyvendinti socialiai atsakingos asmenybės (SAA) ugdymo programa „Aš esu kūrėjas“. Programoje įgyvendintas inovatyvus ugdymo modelis, kuomet panaudojant dailės terapiją, buvo siekiama plėtoti socialinę atsakomybę bei sumažinti patyčių gausą šalies mokyklose. Tyrime dalyvavę 105 ekspertai (mokytojai, socialiniai pedagogai ir psichologai), ir išklausę 84 val. specializuotus mokymus, vienareikšmiškai teigė, jog jie buvo ne tik naudingi asmeniškai, bet ir mokiniams, klasės mikroklimatui. Netradicinius (dailės terapijos ir vizualizacijos) ugdymo metodus ekspertai įtraukė į bendrojo lavinimo pamokas ir popamokinį ugdymą. Tyrime teirautasi apie pokyčius šiuos metodus taikant 6 mėnesius.

Taikydami inovatyvius dailės terapijos metodus pastebėta, jog 98 proc. klasėse sumažėjo triukšmo, t. y. destruktyvus elgesys virto pozityviu; 96 proc. sumažėjo patyčių, 99 proc. sustiprėjo empatija; 100 proc. pagerėjo mokinių emocijų valdymas; 96 proc. pagerėjo drausmė pamokų metu; 95 proc. sustiprėjo mokymosi motyvacija bei 97 proc. padidėjo mokinių atsakingumas.

Stulbinantys rezultatai tik patvirtina, kad Dailės terapija padeda ir siekiant nuo mažens ugdyti socialiai atsakingas asmenybes kuriant darnią, atsakingą ir kūrybingą visuomenę.

Akimirka iš Marijos Mendelės-Leliugienės dailės terapijos užsiėmimo.
Asmeninio archyvo nuotr.

Šokio - judesio terapija

Šokis – viena iš žmogaus jausmų išraiškos formų, nuo senų laikų naudotas ritualiniais ir gydymo tikslais. Šokis - tai neverbalinė komunikacija, galinti geriau nei žodžiai išreikšti asmeninę mūsų patirtį.

Šokio - judesio terapija padeda žmogui susigrąžinti ryšį su savo kūnu, atkurti sielos ir kūno vientisumą, ramybę. Šokis lavina ir socialinius įgūdžius, padeda įveikti bendravimo barjerus. Moksliškai atskleista, kad kūno lygmenyje, skirtingai nei intelekto, daugelis problemų sprendžiamos greičiau.

Ši terapija ypač veiksminga turintiems vystymosi, medicininių, socialinių, emocinių, pažintinių, fizinių, psichinių ar psichologinių sutrikimų vaikams ir suaugusiems. Žmogus sukurtas judėti lengvai, lanksčiai, plastiškai, harmoningai. Tačiau dėl minėtų sutrikimų atsiradęs susikaustymas, judesių kampuotumas, pasireiškiantis ne vien judesiuose, bet ir emocijų, jausmų išgyvenime. Per kūno judesį skatinami ir realizuojami jausmai, šokis įgalina žmogų komunikuoti ir bendrauti be žodžių, laisvas judėjimas pagal ritmą kuria džiaugsmą ir malonumą tiek fiziškai, tiek emociškai. O tinkama terapinė aplinka ne tik atpalaiduoja, bet dažnai lemia ir nerimo, streso sumažėjimą.

„Savo judesių vaikams nereikia išversti į jokią verbalią kalbą, jiems nereikia apie juos pasakoti – terapeutas, pasitelkęs savo žinias, iššifruoja judesius ir per juos supranta, kas vyksta vaiko viduje. Judesių pagalba užmezgamas dialogas, kurio metu vaikai patys pasako, ko jiems reikia ar trūksta“, – atskleidžia pedagogė, šokio-judesio terapeutė Vicky Karkou.

Stebėdamas, kaip vienas jo judesys įtakoja kitą, pats vaikas jungia atskiras kūno dalis į vientisą kūną, atpažįsta jo kalbą, o joje – ir savo emocijas, jausmus. Terapeutas tik pasiūlo atitinkamai parinktas technikas, pratimus, padedančius iš naujo susipažinti su savo kūnu, įveikti „plyšį“ tarp proto ir kūno. Socialiniai tyrimai atskleidė šokio judesio terapijos poveikį vaikams, sergantiems autizmu.

Vicky Karkou, Edž Hilo (Edge Hill) universiteto profesorė, šokio-judesio terapeute dirbanti jau 22 metus atskleidžia, jog visi mūsų judesiai vyksta ne be reikalo - kiekvienas jų turi gilias psihologines prasmes, kurias perpratus prasideda komunikacija. „Į seansą terapeutas neateina nešinas darbotvarkės planu. Tik empatijos, visiškos improvizacijos būdu bei sukūrus saugią aplinką vaikui galima leisti atsiskleisti, atsiverti. Tačiau geras ir kokybiškas improvizuotas seansas dar negarantuoja efektyvaus terapijos poveikio – būtini tvirti psichologiniai rėmai, vaiko poreikių žinojimas. Vaiko judesiai – tai jo poreikių žemėlapis, tik reikia jį mokėti skaityti, žinoti, kuria kryptimi judėti norint jam padėti'“, – terapijos ypatumus dėsto specialistė.

Muzikos terapija

Iš visų meno terapijos specializacijų muzikos terapija apima plačiausią klientų amžiaus spektrą – visą žmogaus gyvenimo laikotarpį nuo vaisiaus motinos įsčiose ir kūdikystės iki senyvo amžiaus ir mirties. „Fenomenalu, žmogus iš prigimties yra komunikabilus ir muzikalus. Juk pirmoji „kalba", kuria emociniame lygmenyje bendrauja ir supranta vienas kitą kūdikis ir motina yra muzikinė kalba, ją sudaro muzikos elementai - balso intonacija, ritmas, tembras, dinamika“ – teigia muzikos terapeutė, LMTA ir LEU docentė Vilmantė Aleksienė.

Moksliškai įrodyta, jog muzikos terapija sėkmingai taikoma įvairius raidos sutrikimus turintiems vaikams: autistiškiems, hiperaktyviems, intelekto, klausos negalią, emocijų ir elgesio problemas turintiems vaikams. Anot Vilmantės Aleksienės, muzika muzikos terapijoje – tai įrankis ar tarpininkas, padedantis aktyvinti vaiko vystymąsi ar peržengti tam tikrus sunkumus, raidos „slenksčius“. „Muzikos ritmas, muzikinės frazės, tam tikri dinaminiai ir kiti elementai turi poveikį kūno ritmams, nuotaikoms, judėjimui. Tai suteikia kontrolės galimybę. Seansų metu vaikams padedama suprasti, kur muzikos frazės pradžia, kur pabaiga, jie mokosi klausytis, išlaukti, stebėti, sekti, - tokiu būdu kontroliuoti savo dėmesį, emocijas, elgesį“', – atskleidžia muzikos terapeutė.

Stiprinant kūdikio - motinos ryšį, muzikos terapija taip pat taikoma anksčiau į pasaulį atėjusiems vaikams bei jų mamoms. „Kuo anksčiau muzikos terapeutas ateis į pagalbą specialių poreikių vaikui, tuo bus užtikrintos geresnės prognozės jo vystymosi ir ugdymosi procesui'', – pabrėžia specialistė.

Šiais laikais suaugę, besirūpindami savo vaikais, jų sveikata, ieško alternatyvių pagalbos galimybių šalia biomedicinos, psichologijos ar specialaus ugdymo. Taigi, atsižvelgus į individo poreikius, pasitelkus bet kurią iš meno terapijos rūšių – dailės, muzikos ar šokio-judesio – bei taikant ją profesionaliai ir sistemingai, galima ne tik prisidėti prie vaiko ar suaugusio psichoemocinės bei dvasinės sveikatos gerinimo, tačiau ir prie jo gerovės, sėkmingo prisitaikymo ir gyvenimo sociume.

Taigi atsižvelgus į individo poreikius, pasitelkus bet kurią iš meno terapijos rūšių – dailės, muzikos ar šokio-judesio – bei taikant ją profesionaliai ir sistemingai, galima ne tik prisidėti prie vaiko ar suaugusio psichoemocinės bei dvasinės sveikatos gerinimo, tačiau ir prie jo gerovės, sėkmingo prisitaikymo ir gyvenimo sociume.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?