Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Tyrimo metu paaiškėjo, kiek savarankiški yra Lietuvos vaikai

Dalis kasdienio gyvenimo įgūdžių, atrodytų, be didesnio tėvų ar kitų suaugusiųjų mokymo įgyjama jau vaikystėje. Taip yra todėl, kad kasdienio gyvenimo įgūdžių įgijimas iš dalies susijęs su vaiko fizine-motorine ir pažinimo raida - vaikas tiesiog tampa pajėgus, kitaip tariant, „subręsta" atlikti daugelį veiklų, kurių pirmaisiais savo gyvenimo metais negalėjo atlikti.


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Atviras Ramūno Vyšniausko interviu: vaikai išgelbėjo nuo depresijos
Tėvai prašė leisti numirti savo kūdikiui: istorijos atomazga

Todėl kalbama apie daugiau mažiau universalias visoms kultūroms ir šalims vaiko kasdienio gyvenimo (ar savarankiškumo) įgūdžių raidos normas. Tai reiškia, kad tikėtina, jog Lietuvoje augančio keturmečio savarankiškumo įgūdžiai bus daugmaž tapatūs kitoje kultūroje ar šalyje augančio keturmečio savarankiškumo įgūdžiams.

Tačiau kasdienio gyvenimo įgūdžių raida taip pat apspręsta ir vaiko kultūrinėje aplinkoje egzistuojančių lūkesčių (pvz., kokio amžiaus vaiką prasminga pradėti mokyti tualeto veiklų). Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kultūros gali skirtis savo lūkesčiais tam tikro amžiaus vaiko savarankiškumui.

Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad mamos Austrijoje ir Vokietijoje tikisi ir, atitinkamai, skatina didesnį savo ikimokyklinukų savarankiškumą nei mamos Italijoje, o tai, savo ruožtu, atsispindi vaikų kasdienio gyvenimo įgūdžiuose - austrų ir vokiečių ikimokyklinukai turimais savarankiškumo įgūdžiais lenkia savo bendraamžius, augančius Italijoje. 

Vadinasi, Lietuvoje keturmetį auginanti mama, norėdama įvertinti savo vaiko savarankiškumo raidą, tik iš dalies gali remtis angliškoje ar kitos kalbos literatūroje pateikiamomis savarankiškumo įgūdžių raidos normomis. Turint visą tai omenyje galima kelti klausimą, vis tik kokiais kasdienio gyvenimo įgūdžiais turėtų pasižymėti vidutinis Lietuvoje augantis keturmetis?

Tyrime dalyvavo daugiau kaip 100 keturmečių vaikų tėvų

Nuo 2009 metų grupė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto PTMC mokslininkų psichologų jau penkerius metus vykdo tęstinį ankstyvosios vaikų savireguliacijos įgūdžių raidos tyrimą, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos.

2013 metų rugpjūčio - lapkričio mėnesiais, kai tęstiniame tyrime dalyvaujantiems vaikams sukako ketveri, mamos buvo prašomos įvertinti savo keturmečių kasdienio gyvenimo įgūdžius. Mamų prašyta nurodyti, kaip dažnai jų vaikas savarankiškai (be suaugusiojo pagalbos ir priminimo) atlieka tam tikras kasdienes veiklas.

118 mamų pateikė informaciją apie savo keturmečių asmeninės higienos, valgymo, rengimosi, valgio gaminimo, sveikatos saugojimo ir tvarkymosi veiklų atlikimą.

Prausimasis ir maudymasis

Vertindamos prausimosi ir maudymosi veiklas mamos nurodė, kad didžioji dauguma keturmečių (81 proc. tirtų vaikų) jau savarankiškai plaunasi rankas su muilu, du trečdaliai keturmečių savarankiškai prausiasi veidą (68 proc.). Tačiau sudėtingesnes prausimosi ir maudymosi veiklas keturmečiai atlieka su tėvų pagalba: tėvai jiems padeda išmuiluoti, o išsimaudžius ir nušluostyti kūną (73 proc.), padeda valyti dantis (63 proc.), plauna jų galvas (92 proc.).

Tualeto reikalai

Apibūdindamos tualeto veiklų atlikimą mamos nurodė, kad kiek daugiau nei pusei keturmečių (56 proc.) kartais dar reikalinga suaugusiojo pagalba tualete (pvz., tinkamai nusišluostant ar naudojantis viešu tualetu).

Rengimasis

Tėvų pagalba keturmečiams vis dar reikalinga atliekant ir kai kurias rengimosi veiklas: savarankiškai tinkamai (pvz., reikiama puse) apsirengia pusė vertintų keturmečių (50 proc.), patys tvarkingai užsisega drabužių sagas ar užtrauktukus tik penktadalis keturmečių (20 proc.), tinkamai apsiauna ir užsisega batus trečdalis tirtų keturmečių (31 proc.).

Valgymas

Mamų teigimu beveik visi keturmečiai valgydami naudojasi šaukštu ir šakute (96 proc.), beveik pusė jų patys šaukštu ar šakute susismulkina maistą (45 proc.), įsipila gėrimo į puodelį iš didesnio indo (48 proc.). Pastovus naudojimasis peiliu valgymo metu keturmečių tarpe yra labiau išimtis nei norma.

Dalyvavimas gaminant valgį

Apibūdindamos vaiko dalyvavimą valgio gaminimo veiklose mamos nurodė, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių keturmečių noriai padeda tėvams gaminti maistą, pavyzdžiui, maišo blynų tešlą (46 proc.), patys pasiruošia valgį, kurį tereikia nulupti (46 proc.) ar kartais pasidaro sumuštinį naudodamiesi suaugusiųjų iš anksto paruoštais produktais (49 proc.).

Atsargumas

Vertindamos vaiko atsargumo ir pavojų saugojimosi veiklas mamos nurodė, kad beveik du trečdaliai tirtų keturmečių savo iniciatyva laikosi atokiai nuo nudeginti galinčių daiktų (65 proc.), neragauja neaiškios kilmės produktų (62 proc.), viešoje vietoje stengiasi būti netoli savo artimųjų (62 proc.).

Apie pusė tirtų keturmečių be perspėjimo atsargiai elgiasi su aštriais daiktais (52 proc.), savo iniciatyva segasi saugos diržus vežami automobiliu (49 proc.). Tačiau, mamų teigimu, tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) tirtų keturmečių savo iniciatyva laikosi atokiai nuo nepažįstamų gyvūnų, vengia lipti į aukštus, vaikų žaidimui nepritaikytus įrenginius.

Ligų vengimo profilaktika

Savęs saugojimas reikalauja ne vien akivaizdžiai pavojingų situacijų vengimo, bet ir tam tikros elgsenos, leidžiančios užkirsti kelią įvairių ligų atsiradimui ir plitimui. Tokia elgsena tirtų keturmečių tarpe dar nėra nuolat demonstruojama. Didžiajai daliai keturmečių (77 proc.) tenka priminti, kad čiaudint ar kosint užsidengtų ranka. 41 proc. keturmečių tenka kartais paraginti išsišnypšti nosį (nors tokia pat dalis keturmečių, mamų teigimu, nosį šnypščia jau neberaginami ir be pagalbos). Taip pat keturmečiams tenka priminti plauti rankas, vaisius ir daržoves prieš valgį - pusė keturmečių tik kartais savo iniciatyva prieš valgį plaunasi rankas (56 proc.), plauna vaisius (45 proc.).

Tvarkymasis

Vertindamos vaiko dalyvavimą tvarkymosi veiklose mamos nurodė, kad keturmečiai nėra linkę savo iniciatyva, be tėvų paraginimo tvarkytis. Tačiau paraginus, o kartais ir savo noru, daugiau nei du trečdaliai tirtų keturmečių padeda savo daiktus į vietą (72 proc.), susitvarko savo žaidimų vietą (68 proc.). 

Kiek daugiau nei pusė keturmečių kartais savo iniciatyva padeda tėvams namų ruošoje (57 proc.), nuvalo savo stalo vietą pavalgę (56 proc.), grįžę iš lauko be priminimo valosi batus (53 proc.), tvarkingai susideda savo drabužius (54 proc.), saugo juos, kad nebūtų suplėšyti ar supurvinti (52 proc.). Pasikloti savo lovą keturmečiams dar per sunku - mamų teigimu, didesnė dalis keturmečių (63 proc.) niekada nekloja savo lovos patys.

Pareigos

Nors ketvirtadalis tirtų keturmečių (24 proc.) kartas nuo karto savo iniciatyva atlieka jiems pavestus nuolatinius darbus (pvz., laisto gėles, maitina žiurkėną), vis tik dauguma keturmečių (72 proc.), mamų teigimu, namuose dar neturi jokių pareigų.

Taigi, kokiais kasdienio gyvenimo įgūdžiais pasižymi vidutinis Lietuvoje augantis keturmetis?

Remiantis mamų vertinimais atsakyti į šį klausimą būtų galima taip: keturmečiai jau savarankiškai atlieka paprasčiausias kasdienes savitvarkos veiklas (prausiasi, rengiasi, valgo). Mergaitės, beje, mamų manymu, pasižymi geresniais savitvarkos įgūdžiais nei berniukai.

Didesnė dalis keturmečių turi tam tikrus pavojų vengimo ir sveikatos saugojimo įgūdžius. Keturmečiai taip pat po truputį pradeda dalyvauti ir namų ruošos (valgio gaminimo, namų tvarkymo) veiklose. Vėl gi stebima tendencija pastaruosius mergaičių įgūdžius vertinti kaip labiau išvystytus nei berniukų.

Baigiant svarbu pastebėti, kad kalbant apie tam tikras raidos normas, apie vidutinio tam tikro amžiaus vaiko pasiekimus, visada reikia turėti omenyje, kad kiekvieno vaiko raida yra individuali, vykstanti savo greičiu, jai būdingi augimo šuoliai.

Tad keturmetis, kuris šiuo metu savo kasdieniais įgūdžiais atsilieka nuo bendraamžių, praėjus pusmečiui gali juos pasivyti ar net pralenkti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?