Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Kaip vaiko gimimo eilė lemia jo būdą

Psichoterapeutas Olegas Lapinas knygoje „Vienas megabaitas apie meilę“ apžvelgia, kuo skiriasi vienturčio, pirmagimio, viduri­niojo vaiko ir jaunėlio būdo bruožai.


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Kai vaikai išsirikiuoja eilute

Anekdotas

Mažasis vėžliukas lipa į medį. Užsikabina, atsiremia, kažkaip užsiropščia ant šakos ir šoka žemyn. Skrisdamas išskečia kojytes, atsitrenkia į žemę. Tuomet šlubuodamas vėl lipa į medį, vėl šoka žemyn ir vėl susitrenkęs lipa atgal.

Šį procesą stebi du ant šakos tupintys paukščiai. Pagaliau vienas sako kitam:

- Klausyk, gal jau metas pasakyti mūsų vaikui, kad jis įvaikintas?

Vaikų psichiatras ir psichoanalitikas A. Adleris buvo garsus ne tik tuo, kad aprašė „nevisavertiškumo kompleksą". Jis taip pat išnagrinėjo, kuo skiriasi vienturčio, pirmagimio, viduri­niojo vaiko ir jaunėlio būdo bruožai.

Psichoanalitinės teorijos nei patvirtintos, nei paneigtos – kas ten žino, kas vyksta vidiniame žmogaus pasaulyje. Tik kai kurie akivaizdūs dalykai patvirtinti tyrimais.

Lietuvoje vienturčių vaikų vis daugėja, be to, jie dažnai auga vien su motinomis. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Estijoje tokie vaikai sudaro pusę visų gimusiųjų. Manoma, kad vienturtis vaikas, atmetus temperamento ir auklėjimo stiliaus ypatu­mus, auga gana įdomiai:

- jei jį augina abu tėvai, sūnus jaučia konkurenciją su tėvu;

- duktė konkuruoja su motina;

- nejaučia konkurencijos su kitais vaikais;

- liūdi be draugų;

-atkakliai jų ieško.

Jei vienturtis vaikas auga tik su vienu iš tėvų (dažniausiai su mama), tuomet jis:

- nejaučia jokios konkurencijos ir paprastai moka gerai valdyti motiną (jei yra sūnus);

- nėra tėvo pavyzdžio, tad duktė ilgai lieka „mamos mergaite";

- ieško trūkstamo tėvo kituose žmonėse, ypač tarp suaugusiųjų.

Tyrimai parodė, kad vienturčiai vaikai dažniausiai turi dau­giau draugų nei kiti – matyt, jie atkakliau jų ieško. Visi kiti rodikliai – intelektiniai ir emociniai – panašūs kaip ir kitų vaikų. Ir ačiū Dievui.

Psichoterapeutai pastebėjo, kad vienturčiai vaikai daž­niausiai nebūna pasirengę konkuruoti su kitais vaikais. Kar­tais jiems tenka skaudžiai išgyventi žiaurias kiemo ir darželio pamokas – juk čia vertinamas mokėjimas konkuruoti. Vien­turtis vaikas vėliau nei kiti išmoksta apginti save. Na, nieko: geriau vėliau, negu niekada.

Vyresnysis vaikas šeimoje paprastai būna atsakingiausias, lin­kęs užimti tėvų padėtį, t. y. jis komanduoja mažesniesiems. Jo vaikystė paprastai būna neįdomi, tačiau jam malonu jaustis suaugusiu žmogumi. Jis įpranta viską aiškiai planuoti, susirašydamas papunkčiui. Jam nesunku būti savimi, nes jis daž­niausiai į nieką nesilygiuoja, išskyrus tėvus.

Tyrimai parodė, kad vyresniųjų vaikų intelektas aukštes­nis nei kitų. Jie reiklūs, geba vadovauti ir vyrauja tarp pre­zidentų ir politikų. Dažnai tokie vaikai iš tiesų moka būti savimi labiau nei kiti. Tačiau pasitaiko, kad dėl to, jog jiems nereikia kovoti dėl tėvų pripažinimo, jie skaudžiai išgyvena kitų asmenų pranašumą kolektyve ar kieme. Jiems sunkoka būti antriems!

Shutterstock nuotr.

Vidurinysis vaikas ilgai yra nepastebimas, tarsi būtų kokia „vėlė". Vyresnysis – šalia tėvų, jaunėlis – visų globojamas. O kur jam dėtis, kad jį pamatytų? Jis dažnai būna blogos nuotaikos, jį persekioja vienatvės jausmas. Todėl vidurinieji vaikai turėtų siekti draugystės, būti draugams ištikimi, nes tik bičiuliai juos gali įvertinti ir pastebėti. Jiems tenka išmok­ti gyventi itin didelės konkurencijos sąlygomis.

Psichotera­peutai ir tėvai žino: taip iš tiesų būna.

O statistiniai tyrimai to nei paneigė, nei patvirtino.

Jaunėliai paprastai moka patikti, nėra tokie atsakingi. Jie žino, kad kas nors kitas viską sutvarkys. Tai kam jaudintis? Geriau rasti atsakingą vyresnį vaiką. Jie moka žavėti kitus, būti dėmesio centre.

Tyrimai parodė, kad jaunėliai kiek dažniau nei kiti pri­pranta prie alkoholio.

Žinoma, jaunėliai paveja vyresniuosius, kai patys tampa vyresniaisiais: tik jiems vėliau tenka papildomai mokytis sa­varankiškumo ir atsakomybės.

Galima pateikti štai tokius patarimus:

Vienturtis vaikas turėtų intensyviau mokytis draugauti su kitais vaikais: tokiems nereikia perdėtai prisirišti prie tėvų; vienturčio vaiko tėvai gali labiau pasirūpinti savimi: sustiprinti seksualinį savo ryšį; vienišai mamai patartina susirasti partnerį, nes tai gelbsti vaiką nuo perdėtai glaudaus ryšio su motina.

Vyresniam vaikui reikia išmokti dalytis atsakomybe su kitais, neprisiimti visko pačiam, jausti ribas ir nebijoti sakyti „ne“.

Viduriniesiems vaikams tenka išmokti drąsiau reikšti savo požiūrį, nebijoti išsiskirti ir mokėti pareikalauti meilės.

Jaunėliams reikia išmokti imtis atsakomybės, rūpintis kitais – bent įprasti juos išklausyti, o ne tik stebinti aplinkinius. Jie turi prisiminti, kad kiti irgi nori dėmesio.

Ištrauka iš leidyklos „Alma Littera" O.Lapino knygos „Vienas megabaitas apie meilę“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?