Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Psichologė: tėvų mėgstamas auklėjimo metodas gali būti žalingas vaikui

Tikriausiai daugelis šeimų yra girdėjusios patarimą netinkamai besielgiantį vaiką pasodinti ant kėdutės, kad jis galėtų nusiraminti. Ką apie tai mano psichologė Živilė Kraujalė?

Mama Laura klausia:

„Noriu sužinoti psichologo nuomonę apie „nusiraminimo kėdutę“: kokio amžiaus vaikams ji yra efektyvi, ar nekenkia vaiko psichikai ir ką daryti, kad ji būtų veiksminga. Kaip tinkamai naudoti šį metodą?“

Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Vaikų drausminimas yra nelengva užduotis tėvams. Drausmindami vaikus tėvai dažniausiai negalvoja, kaip jausis pats vaikas, ką jis galvos, kokias išvadas jis su(si)formuluos to drausminimo fone. Dėl šios priežasties labai džiugina Jūsų atsakingas požiūris į vaikų auklėjimą, noras tikslinti informaciją apie vaikų auklėjime taikomus vaikų drausminimo metodus.

Pertraukėlė - drausminimo metodas, apie kurį šiandien girdime pakankamai dažnai, t.y., sutartą laiką vaiko prašoma pabūti atskirai, pasėdėti ant ,,nusiraminimo kėdutės", pabūti savo kambaryje, pastovėti patalpos kampe ar kt. Kadangi nuogirdos apie šį drausminimo metodą mūsų ausis pasiekia pakankamai dažnai, rizikuojame susidaryti nuomonę, kad „nusiraminimo kėdutė" – veiksminga priemonė, leidžianti vaikams nubrėžti aiškias elgesio ribas bei padedanti lavinti vaikų savikontrolės įgūdžius. Gali būti, kad daugeliui tėvų pertraukėlės metodo naudojimas auklėjant vaikus atrodo mažiau žalojantis metodas nei fizinis smurtas prieš vaiką. Bet ar tikrai ?

Daugelis tyrėjų išvadų skelbia, kad pertraukėlė kaip vaiko drausminimo metodas gali būti emociškai žalingas būdas disciplinuoti vaiką.Psichologė Živilė KRAUJALĖ
Daugelis tyrėjų išvadų skelbia, kad pertraukėlė kaip vaiko drausminimo metodas gali būti emociškai žalingas būdas disciplinuoti vaiką. Kai kurie specialistai pertraukėlės metodą laiko tokiu pat žalingu kaip ir vaikų kritikavimą, gėdinimą, kaltinimą, baudimą. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vaikai, kurių tėvai vaikų auklėjime naudojo pertraukėlės metodą, yra prastesnės emocinės sveikatos, mažiau pasitiki savimi. Be to, tyrimo, kurio metu ikimokyklinėje įstaigoje besiugdančių vaikų buvo prašoma pasidalinti savo patyrimu apie pertraukėlės metodą, rezultatai parodė, kad:

  • vaikai neigiamai suvokia pertraukėlių metu įgytą patirtį;

  • vaikai pertraukėlės metu jaučiasi vieniši, liūdni, atstumti, atskirti;

  • dauguma tyrime dalyvavusių vaikų nesuprato, kodėl ir už kokį elgesį jiems buvo paskirta pertraukėlė;

  • dauguma vaikų manė, kad nepatinka savo bendraamžiams, pedagogams.

Gana dažnai tėveliai pertraukėlės metu vaikams liepia eiti į kitą kambarį, sėsti ant ,,nusiraminimo kėdutės" ir apmąstyti savo blogą elgesį. Maži vaikai gali nesuprasti elgesio priežastinių ryšių, pvz.: vaikas gali nesuprasti, kokios yra sąsajos su sėdėjimu ant kėdutės ir žaislo atėmimo iš kito vaiko. Neretai nuėjęs į savo kambarį ar sėdintis ant ,,nusiraminimo kėdutės" vaikas gali galvoti ne apie savo, o apie tėvų blogą elgesį. Gali būti, kad dauguma vaikų pertraukėlės metu jaučiasi neteisingai apkaltinti. Dar blogiau, vaikai gali pradėti galvoti, kad jie yra blogi žmonės. Pertraukėlės metu vaikai yra atribojami nuo socialinių santykių. Neurofiziologinių tyrimų rezultatai rodo, kad vaikai, kurie yra atribojami nuo kitų, šį patyrimą išgyvena taip pat kaip ir vaikai, kurie patiria fizinį smurtą artimojoje aplinkoje. Vadinasi, naudojant pertraukėlės metodą sunku su vaikais kurti pasitikėjimu grįstus, saugius, lygiavertiškus santykius, nes jie pagrįsti suagusiųjų valdžia, autoritetu, vaikų baimės jausmu. Naudodami pertraukėlės metodą išties neretai sustabdote vaiko netinkamą elgesį, tačiau skirdami savo vaikui pertraukėlę neišmokote vaiko tinkamo elgesio modelių, nelavinate vaiko socio-emocinių įgūdžių.

Kai kurie specialistai pertraukėlės metodą laiko tokiu pat žalingu kaip ir vaikų kritikavimą, gėdinimą, kaltinimą, baudimą. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vaikai, kurių tėvai vaikų auklėjime naudojo pertraukėlės metodą, yra prastesnės emocinės sveikatos, mažiau pasitiki savimi.Psichologė Živilė KRAUJALĖ
Atsižvelgiant į galimą žalą vaiko psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, pertraukėlės metodą rekomenduočiau naudoti tik kraštutiniais atvejais. Pertraukėlės metodas – galėtų būti kaip kraštutinė priemonė, kuri galėtų būti naudojama tik itin netinkamam suaugusiųjų ir vaikų elgesiui stabdyti:

  • Savęs žalojimui;

  • Kitų žalojimui;

  • Aplinkoje esančių daiktų gadinimui.

Rekomendacijos pertraukėlės metodo taikymui:

  • Aiškiai supraskite, kas yra pertraukėlės metodas, o kas ne. Prisiminkite, kad vaikui pertraukėlė skiriama ne bausmei atlikti, o nurimti, savikontrolės jausmui pajusti.

  • Pertraukėlės vieta. Leiskite savo vaikui pasirinkti ar net susikurti vietą, kurioje jis leis savo pertraukėles. Kartu su vaiku pagalvokite, ką jis galėtų veikti savo erdvėje per tą pertraukėlę, kas padėtų jam nusiraminti. Galbūt jam padėtų, jeigu jis paskaitytų, pažaistų ar paklausytų muzikos, o gal jam užtektų paprasčiausiai pailsėti.

  • Paaiškinkite vaikui taisykles. Labai svarbu, kad vaikas žinotų petraukėlės metodo taikymo taisykles. Su vaiku turėtų būti iš anksto sutarta, kad konkretaus netinkamo elgesio atveju vaikui reikės pabūti atskirai iš anksto sutartoje pertraukėlės vietoje.

  • Pertraukėlės trukmė. Pertraukėlės trukmė turėtų būti lygi vaiko amžiui arba trumpesnė. Pertraukėlė turėtų pasibaigti iš karto, kai pamatote, kad vaikas yra nurimęs ir geba kontroliuoti savo elgesį.

  • Taip pat labai svarbu, kad pertraukėlės metu tėvai savo vaikams leistų žaisti. Jei matote, kad pertraukėlės metu Jūsų vaikas žaidžia, ar užsiima kita jam malonia veikla, tai rodo, kad Jūsų vaikas jau nurimo ir vėl kontroliuoja savo elgesį.

Taikant pertraukėlės metodą vaikų auklėjime labai svarbu prisiminti, kad vaiko tinkamai psichologinei ir socialinei raidai žalinga:

  • skirti pertraukėlę jaunesniems nei trejų metų amžiaus vaikams;

  • kiekvieną dieną skirti pertraukėlę vaikui;

  • skirti pertraukėlę vaikui už menkiausią nusižengimą;

  • skirti pertraukėlę, kai vaikas jaučiasi nesaugiai, yra išsigandęs;

  • ilginti pertraukėlės laiką;

  • grasinti pertraukėle tikintis, jog vaikas išsigąs, nusiramins, paklus, nebesielgs netinkamai;

  • paskirti pertraukėlę nepagarbiu tonu ar vaikui skausmingu elgesiu ( pvz.: sugriebti vaiką ir sodinti ant kėdutės);

  • pertraukėlės metu liepti vaikui apgalvoti savo netinkamą elgesį;

  • pertraukėlės metu neleisti vaikui žaisti, užsiimti kita malonia jam veikla;

  • pertraukėlės metu užgaulioti, nepagarbiai bendrauti su vaiku, vardinti vaikui jo ,,blogus" poelgius.

Pabaigoje norisi pasakyti, kad kai vaikas patiria stiprias, intensyvias emocijas, praranda savikontrolę, tai tuo metu jam labiausiai trūksta priimančio, palaikančio ir nebaudžiančio suaugusiojo greta. Išlikite ramūs ir kantriai būkite šalia savo vaiko sunkiu jam metu, nes viskas, ko vaikui labiausiai reikia tą akimirką, - Jūsų, tėvelių, pagalbos. Padarykime pertrauką pertraukėlės metodui ir su savo vaikais praleiskime kuo daugiau ypatingo laiko KARTU!

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?