Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

Nenuvertinkite vaiko ir atsakykite į jam rūpimus klausimus, o įsišaknijusį posakį „sužinosi, kai paaugsi" palikite savo vaikystės prisiminimams. Šių laikų vaikams viską reikia žinoti iškart, ir būtų idealu – iš artimiausios aplinkos.


Psichologė Karolina Gurskienė
Psichologė Karolina Gurskienė

Nuogumas namuose


Namie rekomenduojama labai nesislapstyti persirenginėjant, bet vaikui nuo mažų dienų pasakoti apie privatumo svarbą. Pavyzdžiui, jeigu mama savo kambaryje persirenginėja ir čia entuziastingai įbėga vaikas, reakcija turėtų būti rami ir informatyvi: mama nekreipdama dėmesio rengiasi toliau, tačiau vaiką informuoja, kad dabar ji norėtų pasilikti viena, nes nori persirengti kitais rūbais.


Labai svarbu vaikui paaiškinti, kad kai kuriuos dalykus mes turim daryti atskirai nuo kitų, kur niekas to nemato. Netinkama reakcija šioje situacijoje būtų pradėti dangstytis savo nuogą kūną, bandant jį paslėpti nuo smalsių vaiko akių.


Visų pirma, tai nėra tinkamas elgesys todėl, kad vaikui tokia informacija gali būti suprantama kaip kūno gėdijimasis. Ir čia dominuoja natūralaus šeimyninio gyvenimo principas – šeimoje niekas nesukelia gėdos, tačiau tam tikri dalykai malonesni atliekami privačiai – to ir paprašykite.


Kitas svarbus niuansas - vaikai smalsūs ir jie vis tiek nori pamatyti, kas ten pas tėtį ir kas ten pas mamą, todėl jei kartais ir nužiūri, labai to nesureikšminkite. Atvejai, kai nuogumas ir tema apie tai šeimoje yra tabu, paprastai itin aktyviai pasireiškia už namų ribų. Patenkinti smalsumą ir atsakyti sau į visus, o ypač į intriguojančius ir tik tyliai aptarinėjamus klausimus yra labai atkakliai siektinas reiškinys.


Jei vaikas negaus atsakymų į jam rūpimus klausimus namuose, jis gaus juos gatvėje ir sau prieinamu, lengviausiu būdu. Akies krašteliu nužvelgti persirenginėjančią mamą ir sutrikusiam paklausti: „o kas tau atsitiko, kad tu likai be savo „peliuko"?“ yra daug saugiau, nei numauti kaimynų mergaitėms kelnes, nes juk rūpi sužinoti, ar pas kažkurią „peliukas“ vis dar yra.


Maudynės

Su maudynėmis taip pat: mama maudosi, vaikas įžingsniuoja ir sukiša abi rankytes į vonią. Mama, jei nori maudytis viena, turėtų paprašyti vaiko privatumo, tačiau jei nori kartu pasiimti ir savo sūnų - viskas gerai, jie maudosi kartu. Tik vėlgi, tai turėtų būti natūraliai – kruopščiai nesidangstant, tačiau ir akivaizdžiai nesidemonstruojant.


Beje, patį žodį „privatumas" siūloma pradėti vartoti nuo mažo vaiko amžiaus, nes kai prasideda lytiškumo klausimai paauglystėje, o ypač masturbacijos, vaikui šis žodis ir jo reikšmė turėtų būti jau gerai žinomi - tai palengvina supratimo, kad tam tikrus dalykus daryti galima, tik tai reikia daryti, kai niekas nemato, procesą.


Grožio idealai


Nuo pat mažumės vaikui formuojasi tam tikra grožio samprata. Aplink save žmones jis mato visur – artimieji, praeiviai, žmonės knygose, žurnaluose, televizijoje.


Visi aplinkui „užsidangstę", dailiai paslėpę savo trūkumus ir išryškinę privalumus. Tad ar gali vaikui formuotis realus žmogaus kūno suvokimas, jei aplink save matys tik „paradinės išvaizdos" žmones?


Mama gali būti ir su strijomis („čia strijos mažyli, nes kai tu gyvenai mano pilvelyje, augai taip greitai, kad pilvą kaip balionėlį teko tau padidinti"), ir su maža nestangria krūtine, ir su minkštu, šiek tiek pūpsančiu pilvu („jis minkštas, todėl tau buvo labai gera ten gyventi"). Ir toks kūnas yra gražus, mama ir tėtis tokiu džiaugiasi, tokį myli.Vaikas turėtų šeimoje suformuoti nuostatą, kad savo kūnu reikia didžiuotis ir kartu nepamiršti tinkamai juo rūpintis – sveikai maitintis ir aprūpinti tinkama fizine veikla. Dažnai mamos net nesusimąstydamos girdint savo atžaloms skundžiasi savo išvaizda, išreiškia nepasitenkinimą savo svoriu, kūno formomis. Vaikai viską girdi, priima tiesiogiai ir labai tiksliai kopijuoja. Jeigu mama nuolat yra nusivylusi savo atvaizdu veidrodyje, būtų naivu tikėtis, kad tokias kalbas girdinti jos dukra ateityje save vertins kitaip. Vaikai mato – vaikai daro.


Privatumas paaugus


Šiek tiek paaugę vaikai labai dažnai patys ima norėti daugiau privatumo. Jie ima prašyti uždaryti tualeto duris, nors prieš tai pokalbiai atvirai vykdavo ir iš ten, uždaryti vonios duris, kai jie maudosi, ar pareiškia galintys nusiprausti patys be niekieno pagalbos. Tai riboženklis tėvams – gerbkite vaiko privatumą, belskites įeidami ir sveikinkite į kitą raidos etapą įžengusį savo vaiką.


Nuogumas, kai jis nėra seksualinio pobūdžio, vaiko tikrai netraumuoja. O ir pats persirengimo privatumas labiau reikalingas vaikams, nei tėvams – retam tėvui ar motinai nuoširdžiai gėda persirengti prieš savo vaiką, tačiau taip mes vaikus mokome gyvenimiškų taisyklių ir padedam išvengti nepatogumo matyti nuogus savo tėvus.


Pagrindinis principas kalbant šia tema – vengti dirbtinumo. Gyvenimas šeimoje yra tęstinis procesas, kuriame staigios permainos (ar reakcijos) pakeičia visą nusistovėjusį psichologinį šeimos klimatą. Eikite iš paskos savo vaikui – taip nepaskubinsite jo per anksti ir neuždelsite per vėlai.


Psichologė Karolina Gurskienė

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis