Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Psichiatras Raimundas Alekna: ar vaikui reikia darželio?

Sakoma, kad „naminukai" – kūrybiškesni, bet darželinukai – socialesni... Ką daryti, užrašyti vaiką į darželį ar ne? Spręsti, žinoma, jums. Bet mes, kaip visada, kviečiame įsiklausyti ir į specialistų nuomonę.

Raimundas Alekna
Raimundas Alekna
DELFI / Šarūnas Mažeika

Konsultuoja psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.

Ar reikia vaikui darželio? Į šį klausimą galima atsakyti remiantis vaiko raida, kokie yra jo poreikiai tam tikru amžiaus periodu. Štai naujagimis ir kūdikis turi būti liečiamas, sūpuojamas, nuolat jausti artimą žmogų šalia. Įrodyta, kad kūdikiui iki pusės metų tai būtiniausias psichologinis „maistas". Nuo pusės metų, kai pradeda daugiau judėti, keičiasi ne tik kūdikio valgiaraštis, bet ir psichologiniai poreikiai. Šiuo periodu svarbu, kad vaikas būtų skatinamas kažką daryti: judėti, sėdėti, eiti.

Nuo pusantrų iki trejų metų, kai vaikas pradeda kalbėti ir klausinėti, tampa svarbi jo gyvenimo, kasdienybės struktūra, tam tikra tvarka, pavyzdžiui, kada keltis, gultis ir pan. Maždaug tokio amžiaus vaikui darželis jau pradeda vaidinti tam tikrą vaidmenį, nes gali suteikti aiškią struktūrą.

Trejų–šešerių metų vaiko vienas svarbiausių poreikių yra suprasti, „kas aš esu", „kuo skiriuosi nuo kitų", „kuo esu į kitus panašus" ir t. t. Tėvai turėtų savęs paklausti, kokios galimybės patenkinti šį vaiko poreikį yra darželyje ir kokios – namuose? Manau, jei ugdymo įstaigoje dirba geri, nuovokūs pedagogai, kurie sugeba padėti vaikui įgauti teigiamų žinių apie save, leiskite į darželį be abejonių. Tačiau jei dirba, švelniai tariant, bet kas ir tėvai jaučia turintys daugiau kompetencijos ugdyti vaiką, galite ir toliau auginti jį namuose.

Gyvenimas eina ciklais, t. y. periodiškai kartojasi etapai, kuriuos kūdikis išgyveno pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmas etapas – buvimas, antras – veikla, trečias – mąstymas, ketvirtas – atsakymas į klausimą „kas aš", penktas – besiformuojantys įgūdžiai. Kaip nuo gimimo iki ankstyvos paauglystės vaikas pereina visus šiuos etapus, taip vėliau juos atkartoja, pavyzdžiui, įstoja į universitetą ir yra studentas, veikia kaip studentas, mąsto kaip studentas, suvokia save kaip studentas ir t. t. Jei vaikystėje kuriame nors etape „strigo", t. y. nebuvo patenkinti tie poreikiai, kurie turėjo būti patenkinti, vargu ar žmogui seksis tuos etapus įveikti ir suaugus. Būtina suprasti, kad tai, ar žmogaus gyvenimas bus sėkmingas, didelę reikšmę turi vaikystėje padėti „pamatai". Netgi ne taip svarbu, kas juos tinkamai padės – šeima ar darželis, svarbu, kad padėtų. Ir tai labiausiai priklauso nuo asmenybių, kurios yra šalia vaiko.

Trejų–šešerių metų vaiko vienas svarbiausių poreikių yra suprasti, „kas aš esu", „kuo skiriuosi nuo kitų", „kuo esu į kitus panašus" ir t. t. Tėvai turėtų savęs paklausti, kokios galimybės patenkinti šį vaiko poreikį yra darželyje ir kokios – namuose?Psichiatras psichoterapeutas Raimundas ALEKNA

Be abejo, ugdymo įstaigose vyksta įvairių dalykų – ir gerų, ir nelabai, tačiau lygiai taip pat gali būti ir namuose. Visi žinome, kad namuose kūdikis gali būti ne tik glostomas, bet, deja, ir mušamas, ne tik skatinamas, bet, deja, ir „stabdomas", pavyzdžiui, užuot skatinus judėti, įstatomas į maniežą.

Vis dėlto bent jau pirmąjį ciklo etapą kūdikis turėtų išgyventi namuose, žinoma, jei čia jam yra saugu ir patenkinami svarbiausi jo poreikiai. Drąsiai galiu teigti, kad kūdikis, kuris į ugdymo įstaigą patenka iki metukų, t. y. į lopšelį, vėliau, paaugęs, bus šimtaprocentis mūsų, t. y. psichiatrų, pacientas.

Tėvai, vaikus auginantys namuose, dažnai girdi priekaištą, neva „naminukui" bus sunku pritapti mokykloje, nes nežinos taisyklių, nemokės bendrauti, turės mažiau žinių ir įgūdžių nei bendraamžiai. Tokiais atvejais mano atsakymas toks: vaiko saugumo jausmas, dvasinis patogumas yra daug svarbiau nei techninės, akademinės žinios. Jų vaikas gali įgyti ir vėliau – nelabai, kas dėl to jo gyvenime pasikeis. Na, o socialinių įgūdžių vaikas turi įgyti kasdien, bet juk jis gyvena ne Sacharos dykumoje, tiesa? Išeina į lauką, susitinka draugų kieme.

Ne taip svarbu, kas padės gerus pamatus – šeima ar darželis. Svarbiausia, kad padėtų.Psichiatras psichoterapeutas Raimundas ALEKNA

Sėkmingas žmogus yra kūrybiškas ir savarankiškas. Ir darželis, ir mokykla nedaug teprisideda vystant šias savybes, čia labiausiai reikia įgūdžio konkuruoti, pakovoti dėl savęs, tad didelė tikimybė, kad vaikas gaus ne tik teigiamų, bet ir neigiamų žinių apie save, nuvertinimo patirtį.

Jau sovietmečiu buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad vaikai, kurie nelankė darželio, geriau mokosi, yra kūrybiškesni ir t. t.

Skandinaviškos tradicijos darželiuose, kuriuose daugiau dėmesio skiriama bendravimui, o ne akademinėms žinioms, vaikai auga kūrybiškesni, jaučiasi saugesni, geresni. O mes labai pabrėžiame žinias, mokymąsi, todėl esame „kieti",deja, tik teoriniu lygmeniu.

Kaip elgtis – vesti vaiką į darželį ar ne, labai priklauso nuo konkrečios situacijos, sąlygų namuose. Jei šeimoje sąlygos geros, šeima nėra asociali, vesti rekomenduočiau ne anksčiau nei nuo trejų metų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?