Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Stebuklingas metodas, kad vaikai jūsų klausytų: jokio rėkimo ir prievartos

Problemų su vaikų suvaldymu itin dažnai turi kelis vaikus auginančios šeimos, nors ir vienturtį auginantys tėvai susiduria su apatiško elgesio, pykčio priepuolių ir noro konfliktuoti problemomis.

1-2-3 metodas": skaičiuoju iki trijų!

Įvairias vaikų auklėjimo problemas gana paprastai išspręsti padės vadinamasis „1-2-3 metodas", tačiau tik tuo atveju, kai jis taikomas tinkamai.

Tam, kad „1-2-3 metodas" veiktų, svarbu turėti konkrečius tikslus ir strategijas, nes tai yra šio metodo ir, apskritai, vaikų ugdymo pagrindas. Iš dalies juo siekiama ištaisyti tam tikras vaiko elgesio formas, tai yra, jas sustabdyti ir pakeisti kitomis pozityviomis ir konstruktyviomis elgesio formomis. Kai taikote kokias nors auklėjimo priemones, pirmiausia turite išsiaiškinti, ką apskritai tomis priemonėmis norite pasiekti.

1-2-3 metodo" pagrindai

Pagrindinis šio metodo principas yra pakankamai paprastas. Aiškiai pasakykite, kokį nepageidaujamą vaiko elgesį norėtumėte nutraukti ar, priešingai, tam tikrus elgesio modelius inicijuoti, ir paraginkite jį tai daryti. Jeigu vaikas jūsų prašymą ignoruos, lėtai skaičiuokite iki trijų. Jeigu ir tada jis vis dar nerodys pageidaujamo elgesio, būtinos pasekmės, kurias privalu aptarti dar prieš taikant šį metodą.

Labai svarbu, kad jūs savo atžalai dar prieš „1-2-3 metodo" taikymą aiškiai pasakytumėte, kas nutiks. Jis turi aiškiai suprasti viso proceso eigą ir būti tikras dėl to, kad bus tiksliai taip, kaip jūs prieš tai pasakėte. Kad ši auklėjimo forma būtų sėkminga, iš jūsų, kaip tėvų, reikalaujama tvirto nuoseklumo. Jeigu nesate tikri, ar galėsite įgyvendinti numatytas nepaklusimo pasekmes, tuomet šį metodą ar bet kokią kitą auklėjimo formą atidėkite į šalį. Priešingu atveju tapsite mažiau gerbtinu vaiko akyse.

Kas tai yra?

Kad šis metodas veiktų, labai svarbu nuosekliai laikytis visų jo žingsnių ir taisyklių. Labai tiksliai paaiškinkite savo vaikui, ką jūs ketinate daryti. Tai būtina padaryti draugiškai ir ramiai. Turite pasakyti, kad ateityje netoleruosite tam tikro jo elgesio ir dėl to nesileisite į jokias diskusijas. Paaiškinkite vaikui visą procedūrą, kad jis ateityje turi dvi galimybes susilaikyti nuo konkretaus elgesio, ar tiksliau elgtis taip, kaip iš jo norima. Jeigu jis šiomis galimybėmis nepasinaudos, bus pasekmės, kurios įgaus tam tikrų sankcijų formą.

Kad jūsų vaikas jus tikrai suprastų, galite jam viską paaiškinti remdamiesi konkrečiu pavyzdžiu. Jūs prašote vaiko nusinešti savo lėkštes į virtuvę. Jeigu jis jūsų prašymą ignoruos, pradėkite lėtai skaičiuoti, kad vaikas turėtų užtektinai laiko viską gerai apgalvoti. Vienas (jūsų vaikas gali savo lėkštę nunešti į virtuvę dabar), du (antras šansas jūsų vaikui) ir trys (toliau eina pasekmės).

Jeigu suskaičiavote iki trijų ir paaiškinote pasekmes, nei diskusijų, nei pasiaiškinimų, nei pasiteisinimų, nei atsiprašymų būti jau negali. Taip atimate iš vaiko galimybę vėl jus supykdyti ar įsitraukti į nesibaigiančias diskusijas „kam" ir „kodėl". Tai leidžia taupyti energiją, nervus ir nekenkia jūsų autoritetui.

Prasmingos „1-2-3 metodo" pasekmės

Mažai prasmės bus, jeigu savo vaikui taikysite bet kokias nuobaudas. Kad poveikis būtų ne momentinis ir dar turėtų auklėjamąjį poveikį, bausmės turi būti susijusios su pačiu nusižengimu. Tai ne visada įmanoma ar lengvai įgyvendinama, tačiau pabandyti vistiek verta. Vaikas, kuris nenusinešė savo lėkštės, pavyzdžiui, gali negauti deserto ar po pietų negalės dalyvauti kortų žaidime. Jeigu kalba eina apie padarytas namų darbų užduotis, galima pasekmė – draudimas žiūrėti televizorių. Jeigu jūsų atžala ima nevalgyti emocijų ir, pavyzdžiui, pradeda siautėti kilus pykčio protrūkiui, tokiu atveju puiki priemonė – trumpos pertraukos nusiraminimui. Pagrindinė taisyklė čia skamba taip: kiek vaikui metų, tiek minučių trunka pertrauka.

„1-2-3 metodas" skirtas vaikams nuo trejų metų ir jis veiksmingas iki tol, kol vaikams prasideda paauglystė. Su vyresniais vaikais kyla pavojus, kad jūsų atžala jums ar jūsų „autoritariniam auklėjimui" parodys nepadorų gestą ir išeis iš namų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?