Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Jums atrodo, kad vaikas ožiuojasi, bet iš tiesų jis nori pasakyti kai ką svarbaus

Prisistatyti nenorėjusi mūsų skaitytoja uždavė klausimą psichologei: kaip susitvarkyti su ketverių metų dukryte, kurios elgesys paskutiniu metu labai pasikeitė į blogąją pusę.

Skaitytoja klausia:

„Turiu 4 metų dukrytę. Į darželį neina, auga namuose. Prieš porą savaičių prasidėjo ožiai (jei taip galima pavadinti): neklauso, kelia balsą prieš suaugusius, mušasi, ko anksčiau išvis nebūdavo. Nebeįmanoma susišnekėti. Kai bandau tartis gražiuoju, ji pakelia balsą ir pasako: „Neaiškink man, vis tiek neklausysiu".

Kažko nenuperku, neduodu, pradeda žiūrėdama į akis verkti, tiesiog spiegti, klykti. Kuo toliau, tuo blogiau. Dėl ko galėjo taip pasikeisti jos elgesys ir kaip susišnekėti su vaiku?“

Atsako Individualios psichologijos instituto konsultantė Nerilė Norkūnė, www.ipi.lt.

Skaitant jūsų laišką kyla jausmas, kad kažkur yra "pasimetę" elgesio ribos. Panašu, kad jūsų dukra nusprendė, kad ji gali nustatinėti jums bendravimo taisykles ir reikalauti visko ko jai norisi. Visgi, ribų ir elgesio taisyklių nustatymas yra suaugusiųjų pareiga.

Juk jūs geriau suprantate, kas tinka ar netinka bendraujant su kitais žmonėmis, ką reiškia gerbti kitą žmogų, jo nuomonę, pasirinkimus ar nuosavybę. Būtent nustatydami ribas to vaikus ir mokome.

Ribos - vienas iš vaiko vystymosi poreikių, žinodami jas vaikai jaučiasi saugūs. Savo elgesiu vaikai dažnai siekia, kad kiti tenkintų jų norus.

Jei jūs tokiems reikalavimams pasiduosite, mergaitei bus sunku suprasti kitų žmonių jausmus, ji neišmoks paisyti visuomenėje galiojančių taisyklių ar kitų žmonių poreikių.

Siūlau šiek tiek pastebėti, kaip bendraujate su dukra. Gal kartais jūsų kalboje yra labai daug daug žodelio "ne", gal nemažai draudimų ar nurodymų?

Ketverių metų vaikas jau yra gana savarankiškas ir geba daug dalykų atlikti pats. Nuolat girdint žodžius "Neimk", "Neik ten", "Negalima", "Neliesk", "Nedaryk taip", "Tu dar per mažas", gali kilti jausmas, kad esu nevykėlis ir nieko negaliu tinkamai atlikti pats. Tai žlugdo vaiko pasitikėjimą savo jėgomis ir sukelia norą priešintis.

Ką gi daryti? Elgesio ribą brėžti galima tiesiog pasakant, pvz.: "Jau turime eiti, dėlionę galėsi pabaigti kai grįšime", "Peilis labai aštrus, gali įsipjauti pirštuką. Labai man padėtum jei šaukštu pamaišytum tešlą", "Matau, kad tau labai patinka sesės žaislas, visgi tai jos žaislas, eime paieškosime tau kito, su kuriuo galėtum pažaisti".

Žinoma, dukra nebus visuomet tuo patenkinta ir ji gali tą nepasitenkinimą išreikšti, tačiau girdėdama draugišką mamos balsą ji bus daug labiau nusiteikusi bendradarbiauti nei nuolat girdėdama komandas ar draudimus.

Turite suprasti, kad išbandyti jūsų nubrėžtą ribą yra vaiko "darbas", tai yra visiškai normalu, taip dukra mokosi suprasti kaip pasaulyje veikia ribos ir taisyklės.

Jei vieną dieną tą patį veiksmą vaikui leisite, nes esate puikios nuotaikos, o kitą dieną – drausite, nes esate pavargusi ir susierzinusi, vaikas nesupras, kur yra riba. Tai matydamas jis gali pradėti abejoti tėvais, jų autoritetu.Nerilė NORKŪNĖ

Labai svarbu, kad jūs, kaip mama, išlaikytumėte savo nustatytą ribą. Jūsų tvirtumas rodo pagarbą tiek jums pačiai, tiek vaikui. Jei vieną dieną tą patį veiksmą vaikui leisite, nes esate puikios nuotaikos, o kitą dieną – drausite, nes esate pavargusi ir susierzinusi, vaikas nesupras, kur yra riba. Tai matydamas jis gali pradėti abejoti tėvais, jų autoritetu.

Vaikas turi suprasti, kad tai ką mama sako, tą ji ir turi omeny ir joks spiegimas, verkimas ar klyksmai mamos nuomonės nepakeis. Jei nuosekliai laikysitės savo nustatytos ribos, po kelių kartų tai pasibaigs. Vaikas tiesiog nebegaus naudos iš tokio elgesio.

Svarbu iš anksto aptarti su vaiku, kas nutiks jei nesilaikys aptartos ribos. Vaikas turi žinoti, kokios bus pasekmės.

Jeigu nustatėte ribą, kad dukra dviratuku negali išvažiuoti iš kiemo į gatvę, ji turi žinoti kas bus jai nesilaikant nustatytos taisyklės. Pvz. tą dieną dviratuku važinėtis nebegalės. Mama pamačiusi, kad dukra nesilaiko taisyklės gali tiesiog ateiti ir pasakyti : "Matau, kad nusprendei šiandien dviratuku nebevažinėti. Rytoj galėsi pabandyti vėl".

Riba turi būti reali, tikroviška. Taip vaikas mokosi savikontrolės bei prisiimti atsakomybę už savo elgesį.

Nepamirškite draugiško tono. Tai yra būtina sąlyga mokant vaiką tinkamo elgesio. Tėvų draugiškas tonas taip pat rodo pagarbą vaikui. Jei būsite pikta ir susierzinusi, greičiausiai tokią emociją ir perduosite vaikui. Tuomet jūsų brėžiama riba gali pavirsti bausme ar grasinimu.

Gali atrodyti, kad būdami draugiškais norime įtikti savo vaikams ar bandome apsaugoti juos nuo nusivylimų. Tačiau toks elgesys nėra draugiškas, o greičiau nuolaidžiaujantis ar kontroliuojantis. Elgdamiesi draugiškai ir pagarbiai mes vaikui sakome, kad pasitikime jo sugebėjimu įveikti sunkumus pačiam ir padrąsiname elgtis savarankiškai. Deja, nei nuolaidžiavimas, nei kontrolė pagarbos vaikui nerodo ir savarankiškumo nesuteikia.

Dar vienas būdas kaip tinkamai nustatyti elgesio ribą – leisti vaikui rinktis. Vaikai taip pat nori turėti šiek tiek kontrolės. Truputis pozityvios kontrolės jiems leidžia išmokti būti atsakingais. To galima pasiekti neįsakinėjant, o leidžiant vaikams rinktis nustatytose ribose.

Ribų nustatymas suteikia šiek tiek kontrolės tėvams, o leidimas rinktis suteikia šiek tiek kontrolės vaikui, pvz.: "Norėtum apsirengti geltoną pižamą ar mėlyną?" "Ar pusryčiams norėtum sumuštinio ar košės?, "Kol kalbu telefonu gali pažaisti tyliai šalia manęs arba žaisti kitame kambaryje".

Dar vienas būdas kaip tinkamai nustatyti elgesio ribą – leisti vaikui rinktis.Nerilė NORKŪNĖ
Mes nustatome sau priimtiną ribą ir tuo pačiu paliekame galimybę vaikui pasirinkti tose ribose.

Rašote, kad mergaitė auga namuose ir į darželį neina. Suprantu, kad tam turite savų priežasčių. Norėčiau tik pabrėžti, kad tokio amžiaus vaikui labai svarbu turėti galimybę bendrauti su savo amžiaus vaikais. Tai vienas iš vaiko vystymosi poreikių. Vaikams labai svarbu išmokti, kaip elgtis bendraamžių grupėje, kaip susipažinti, kaip susitarti, kaip išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, kaip bendraamžių tarpe spręsti ginčus.

Tokiame amžiuje vaikai mokosi žaisti įvairiausius komandinius žaidimus pagal taisykles, mokosi kaip jų visiems laikytis, kaip sulaukti savo eilės ir pan.

Linkiu jums didelės kantrybės ir meilės!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?