Vaikų negalavimai ir vaistažolės: ką svarbu žinoti

Įvairios augalų dalys (lapai, žiedai, šaknys, vaisiai) buvo ir tebėra vartojami nuo gilios senovės.

Nors nuolatinio mokslo tobulėjimo dėka sukuriami vis efektyvesni vaistai, vaistažolės, kaip gamtos dovanos žmogui, vis dar išlaiko savo vertę.

Jų poveikis platesnis ir švelnesnis nei chemijos pagalba sukurtų vaistų, o tai ypač svarbu padedant įveikti įvairius negalavimus mūsų mažyliams.

Vaiko organizmas greičiau ir stipriau reaguoja į švelnesnius gydančiuosius veiksnius nei suaugę. Tad atsiradus pirmiesiems negalavimams derėtų sau padėti gamtos duotomis priemonėmis, o cheminių vaistų griebtis tada, kai natūralios priemonės nepadeda arba ligoniukui būtina itin skubi pagalba.

PERŠALIMAS

Vaikai dažnai peršąla, ypač šaltuoju metų sezonu. Ima kankinti užsikimšusi ir tekanti nosytė, čiaudulys, gerklės perštėjimas, skausmas, vaikas netenka apetito, tampa irzlus, blogai miega. Lengvas peršalimas dažniausiai praeina pasitelkus siauralapio gysločio lapų, tūbių, šeivamedžių, ramunėlių žiedų mišinio arbatą, kuri tinka peršalimo simptomams palengvinti, karščiuojant, palaikant organizmo atsparumą išorinei aplinkai.

Siauralapių gysločių arbata veikia švelniai, retina, slopina sausą kosulį, kuris atsiranda vos tik prasidėjus uždegimui nosiaryklėje. Siauralapis gyslotis išskiria gleivių, kurios ramina uždegimo pažeistą gleivinę. 1983 m. moksliniais tyrimais nustatyta, kad gysločių lapų ištraukos slopina nevalingus kvėpavimo takų susitraukimus. Ši jų savybė padeda retinti užsikosėjimo priepuolius, kai sausas kosulys „drasko gerklę". 2000 m. Norvegijoje atliktų tyrimų pagalba nustatyta, jog gysločiuose yra bakterijų dauginimąsi slopinančių medžiagų.

Tūbių žiedų arbatos skystina sekretą, skatina jo pasišalinimą, t.y. gerina atsikosėjimą. Turi gleivių, kurios padengia ir taip nuramina uždegimo pažeistas gleivines, todėl tūbė tinka skaudant gerklei, o taip pat ir esant skrandžio, žarnyno uždegimams. Be to, tūbių žiedai kvepia medumi ir yra saldaus skonio.

Šeivamedis – labai senas vaistinis augalas, plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Jo žiedai pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu veikimu, ramina burnos ir gerklės uždegimą. Žiedai kvapūs, gero skonio.

Ramunėlės irgi padeda sergant peršalimo ligomis, mažina uždegimą, naikina bakterijas, skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą.

Liepų žiedai yra tikra gamtos dovana žmogui. Juose yra daug įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Liepų žiedai pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, antibakteriniu, priešuždegiminiu ir raminančiu poveikiu.

VIRŠKINIMAS

Daugiau ar greičiau suvalgius sunkiau virškinamo maisto gali sunegaluoti pilvukas. Atsiranda nemalonūs jutimai: pilvuko pilnumas, nestiprus skausmas, pūtimas. Tokiu atveju padėti gali ramunėlių žiedų, kmynų vaisių, pipirmėčių lapų, saldžiųjų pankolių vaisių mišinio arbatėlė.

Ramunėlių žieduose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų. Dalis iš jų gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, pasižymi priešuždegiminiu veikimu, gali naikinti bakterijas, mažina dujų kaupimąsi žarnyne. JAV natūropatai mėgsta ramunėles dėl švelnaus jų poveikio žarnynui.

Kmynas nuo seno laikomas viena efektyviausių priemonių gydyti pilvo pūtimą ir kitus žarnyno sutrikimus. Kmynų vaisiai aktyvina virškinimo liaukų veiklą, žarnyno peristaltiką, atpalaiduoja lygiuosius raumenis, skatina išsiskirti tulžį. Bulgarų ir kitų slavų tautų, taip pat vokiečių liaudies medicinoje kmyno vaisiai nuo seno vartojami sergant įvairiomis virškinimo trakto ligomis.

Pipirmėčių lapuose esančios medžiagos gerina virškinimą skatindamos virškinimo liaukų sekreciją ir tulžies išsiskyrimą, veikia spazmolitiškai, skausmą slopinančiai ir priešuždegiminiai, skatina oro pasišalinimą iš virškinamojo trakto. Jų arbata turi malonų kvapą, šaldantį skonį.

Paprastasis pankolis nuo senovės Egipto laikų vartojamas atsiradus virškinimo sutrikimams. Saldžiųjų pankolių vaisiai gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, aktyvina žarnų peristaltiką (judesius) ir kartu malšina dėl jų atsirandantį skausmo pojūtį.

UŽKIETĖJĘ VIDURIUKAI

Gelbstint užkietėjusius viduriukus, vertingos maistinės skaidulos, bei balkšvųjų gysločių sėklų luobelių, linų sėklų (sėmenų), ramunėlių žiedų ir obuolių žievelių arbatėlės mišinys. Tokia sudėtimi paruošta arbatėlė tampa šiek tiek panaši į drebučius, tačiau malonaus skonio.

Balkšvųjų gysločių sėklų luobelės ypač tinka atsiradus vidurių užkietėjimui neteisingai maitinantis, t.y. kai mitybos racione trūksta daržovių, vaisių, pilno grūdo patiekalų. Jos labai švelniai nedirgindamos organizmo mažina vidurių užkietėjimą. Tai yra ypač aktualu bet kurio amžiaus vaikams. Dar vienas balkšvųjų gysločių sėklų luobelių privalumas – jos mažina vidurių pūtimą.

Linai – lietuvių liaudies dainose apdainuotas mėlynžiedis augalas, protėvių brangintas ir šiandien mūsų kasdienybėje svarbus. Linų sėklos, dar vadinamo sėmenimis, turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios labai vertinamos liaudies ir tradicinėje medicinoje ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas. Viena iš naudingųjų savybių – linų sėklų medžiagos ramina virškinamąjį traktą, aktyvina žarnyno peristaltiką, veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė. Daug pagiriamųjų žodžių obuoliams aptinkama įvairioje literatūroje, moksliniuose darbuose, specialistų patarimuose.

Obuolių žievelėse yra daug skaidulinių medžiagų (ląstelienos), pvz., pektinų kurios padeda atsiradus vidurių užkietėjimui ir taip pat padeda jo išvengti.

Vaistinės ramunėlės žiedus vartojo senovės Graikijos ir Romos gydytojai, Antikos laikų mokslininkai ir gydytojai. Bėgant amžiams sužinota daug vaistinės ramunėlės savybių. Aptikta, kad jos taip pat gelbsti esant ūminiam ir užtrukusiam bei lėtiniam vidurių užkietėjimui. Jų arbatų aromatas ir spalva žavi vaikus ir suaugusius.

DIRGLUMAS, IRZLUMAS, MIEGO PROBLEMOS

Vaikų dirglumo, irzlumo, sunkaus užmigimo šalinimui netinka įprastai suaugusiųjų arbatoje esantys vaistiniai augalai. Tokiu atveju verčiau rinktis melisų lapus, levandų žiedus, pasiflorų žolę, liepų žiedus, o dar geriau – visų jų mišinį. Tokia arbata taip pat padeda šalinti niežulį, norą kasytis sergant atopiniu dermatitu (egzema), ir visuomet, kai dėl įvairių priežasčių, pradeda niežtėti odą.

Melisa kaip vaistinis augalas jau buvo žinoma daugiau kaip prieš 1000 metų. Mokslininkas ir filosofas persas Avicena teigė, kad melisa suteikia energijos ir šalina liūdesį. Tai vaistinis augalas, kuris turi daug įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Viduramžiais visoje Vidurio Europoje dirbęs šveicarų gydytojas ir filosofas Paracelsas melisą vadino gyvenimo eliksyru. Citrinos kvapo ir skonio melisos arbatos ramina, slopina baimę, nerimą, dirglumą mažina skausmą, tinka kamuojant nemigai.

Levanda kaip vaistinis augalas žinomas nuo senovės Romos laikų. Jos buvo dedama į vonias norint nusiraminti ir galvos skausmui mažinti. Šiuo metu didžiuliai levandos plotai auginami Provanse. Mokslinių tyrimų patvirtinta, kad levanda atpalaiduoja, mažina nerimo, streso jutimą, padeda užmigti.

Yra atlikta daug klinikinių tyrimų, kurių metu stebėtas ir įvertintas pasiflorų poveikis nervų sistemai, skausmui, miegui, uždegimui. Nustatyta, kad pasiflorų žolė tinka nervinei įtampai, nerimui, padidėjusiam dirglumui – jautrumui, nemigai šalinti.

Liepų žieduose gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Liepžiedžių arbata padeda jei kamuoja nemiga, nerimas, irzlumas. Dar geresnis poveikis liepų žiedus sumaišius su kitomis panašiu poveikiu pasižyminčiomis vaistažolėmis, o ir tokios arbatos kvapas malonus, skonis saldokas, kvepia medumi.

Užsakymo nr.: PT_77217715

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis