Lietuva nuo seno laikoma mažai saulės turinčio klimato šalimi. Ši aplinkybė ilgą laiką buvo pagrindinė priežastis, kodėl mažiems vaikams šioje šalyje buvo skiriami vitamino D preparatai. Socialinės platformos tėvams ir vaikams „Mažųjų ekspertų mokykla" ambasadorius dr. V. Urbonas prisimena laikus, kai šalies poliklinikose 20-40 procentų vaikų buvo nustatomas rachitas - liga, kai mažiems vaikams suminkštėja kaulai. Pasak jo, net ir dabar rachitas galėtų būti nustatomas daugiau nei 10 procentų vaikų.
Lietuvoje, anot dr. V. Urbono, nėra daryta išsamių tyrimų apie vitamino D koncentraciją organizme. Vis dėlto apie vitamino D trūkumą lietuvio organizme galime spėti pagal kitose valstybėse - Skandinavijos šalyse ir Lenkijoje - atliktų tyrimų rezultatus. „Vitaminas D užtikrina, kad organizme būtų pakankamai kalcio ir fosforo. Tai padeda formuotis kauliniam audiniui. Jei valgysime daug kalcio ir fosforo turinčių produktų, tačiau mums trūks vitamino D, norimo efekto nepasieksime, o tik paskatiname aterosklerozės vystymąsi", - teigia dr. V. Urbonas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į ypač svarbų vitamino D poveikį vaikams. Įprasta manyti, kad vitamino D vaikų organizme trūksta mažiau nei žiemą ar rudenį. Vis dėlto ši stereotipinė nuomonė šiandien vertintina kritiškai. Ne visos dienos būna saulėtos, o ir saulėtomis dienomis mes įpratome naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Todėl mažesniam vaikui profilaktinę 400 tarptautinių vienetų dozę (tai yra norma, skiriama 2-6 metų vaikams) greičiausiai reikėtų duoti ir vasarą.
„Apsauginiai kremai nuo saulės sumažina melanomos riziką, ir tai teigiamas efektas. Vis dėlto net sąlyginai mažos 8 SPF (sun protection factor (angl.) saulės kremas vitamino D sintezę sumažina 95 procentais. Šių apsauginių kremų vartojimas lėmė, kad suaugusiųjų, kurių organizme nepakanka vitamino D, daugėja. Tai rodo Nyderlanduose atlikti tyrimai.
Išeitis, anot gydytojo, viena - vartojant kremus, papildyti organizmą vitamino D. Neatsitiktinai Vakarų šalyse vitamino D į pieno produktus dedama jau labai seniai - siekiama, kad pieną vartojančių organizmas geriau įsisavintų kalcį.
Tiesa, Dr. V. Urbonas atkreipia dėmesį kad pasitaiko atvejų, kai vitamino D koncentracija kraujyje netgi didesnė nei reikėtų. Todėl norint tiksliai sužinoti organizmo poreikį, geriausia išsitirti, kokia reali vitamino D koncentracija kraujyje. Šiam tyrimui imamas kraujas iš venos. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad daugelyje lietuvių vartojamų kasdienių produktų vitamino D nėra daug, dėl to nėra paprasta iš maisto surinkti reikalingą normą. Tai greičiau pavyktų, vartojant dirbtinai vitaminu D praturtintus produktus. Jų galima rasti šalies parduotuvėse. Šiuo atveju irgi patartina skaičiuoti, kiek šio vitamino gauname su maisto produktais.
Visus, kuriems kyla klausimų apie vitamino D poreikį, gydytojas kviečia įvertinti šiuos veiksnius ir aspektus:
1. Įvertinkite, koks metų laikas, koks jūsų šalies klimatas, kiek laiko būnate saulėje ir kaip vartojate apsauginius saulės kremus. Nepakankamas ultravioletinių spindulių kiekis sukelia riziką, kad vitamino D jūsų organizmas gauna nepakankamai.
2. Jei galite, išsitirkite vitamino D koncentraciją kraujyje. Tai jums padės įvertinti šio vitamino poreikį.
3. Puiki galimybė gauti vitamino D kartu su maistu - vartoti šiuo vitaminu praturtintus pieno produktus, kurie sykiu yra ir puikus kalcio šaltinis. Be to, tai yra skanūs ir vaikų mėgstami produktai.
4. Vartokite vaistinėse įsigytus vitamino D preparatus.
5. Nutarę įsigyti vitamino D preparatą, įvertinkite jo koncentraciją ir jūsų ar vaiko amžiui rekomenduojamas preparato vartojimo normas.