Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

3 ligos, kurios šiuo metų laiku siaučia vaikų darželiuose

Šiuo metu stebimas užkrečiamųjų ligų paūmėjimas. Skarlatina, kokliušas ir vėjaraupiai - tai trys ligos, kurios plinta kolektyvuose, ir sukelia daug rūpesčių jomis užsikrėtusiems vaikams bei jų šeimoms.

Šias ligas tėvai dažnai pavadina "darželinėmis", tokiomis, kuriomis didžiausia tikimybė užsikrėsti lankant vaikų lopšelį, darželį ar kitą vaikų kolektyvą.

Šios ligos nesunkiai plinta, todėl užsikrėsti jomis žaidžiant tais pačiais žaislais ar būnant uždaroje patalpoje, rizika didelė. Žiemą susirgimų jomis fiksuojama daugiau. 

Kviečiame daugiau sužinoti apie tris ligas, kurios šiuo metų laiku siaučia vaikų darželiuose. Tai - vėjaraupiai, kokliušas ir skarlatina.

TAIP PAT SKAITYKITE: 
3 priežastys, nulemiančios, ar vaikas augs agresyviu
Tikra istorija: man sakė, kad vaikas mirs arba gims neįgaliu


Tai ūmi infekcinė liga, kuria susirgę vaikai iš pradžių sloguoja, pakosti, pakyla nedidelė temperatūra. Kūdikiams ir mažiems vaikams liga sparčiai progresuoja: kosulys stiprėja, tampa priepuolinis, jį galima palyginti su tokiu kosėjimu, kai kosėjama paspringus. Vaikams sunku įkvėpti, jie ima dusti. Lietuvoje nuo kokliušo skiepijami dviejų mėnesių kūdikiai, vėliau vakcina kartojama sulaukus pusantrų metų ir trečią kartą skiepijam į 6-7 metų vaikai.

Pernai šios ligos atvejų buvo registruota daugiau, negu užpernai. Dažniausiai sirgo neskiepyti vaikai ir paaugliai, kuriems vakcina jau nebeveikia. Vakcinos poveikis yra apie 10 metų. Ikimokyklinio 6-7 metų vaikai sustiprinančiąja kokliušo vakcinos doze pradėti skiepyti tik nuo 2008 metų, tad ne visi vyresni nei 11 metų vaikai turėjo galimybę būti paskiepyti sustiprinančiąja doze. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais kokliušu dažniausiai sergama paauglystėje.

Pirmieji kokliušo požymiai primena peršalimo simptomus: pakyla neaukšta temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys. Vėliau, po 1 - 2 savaičių, kosulys pradeda kartotis priepuoliais, kurie gali baigtis vėmimu. Ši ligos stadija gali tęstis 2 - 4 savaites. Ligai progresuojant kosulio priepuoliai dažnėja, sunkėja, ligoniai jaučiasi labai pavargę, išsekę. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.

Todėl patariama užsitęsus kosuliui nesigydyti patiems, neskirti gydymo vaikams, o nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Kokliušu dažniausiai serga neskiepyti vaikai ir paaugliai, kuriems ši vakcina nebeveikia.
Shutterstock nuotr.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis šių metų sausio mėnesį Kauno mieste užregistruota 70 susirgimų skarlatina, t. y. 5 kartus daugiau nei pernai metais tuo pačiu laikotarpiu. 

Daugiausiai sirgo 1 - 6 metų vaikai (97 proc.). Kauno visuomenėse sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Bagdonavičiūtė primena, kad skarlatina yra ūmi infekcinė liga, kurios sukėlėjas streptokokas.

Liga pradžioje pasireiškia 39 -40 laipsnių karščiavimu, gerklės skausmu, neretai skauda pilvą, vemiama. Vėliau, per 24 - 48 val. nuo simptomų pradžios, liga pasiekia įkarštį, kuomet yra išberiama oda - nugara, krūtinė, šonai, juosmuo, galūnės, lenkiamieji paviršiai ir pažeidžiama burnos gleivinė - burnos gleivinės paraudimas, padidėja tonzilės, atsiranda apnašos ant liežuvio.

Dažniausiai visiškai pasveikstama, tačiau retais atvejais sukėlėjams išplitus, galimos komplikacijos (ausų uždegimas, gerklų uždegimas ir kt.). Persirgus skarlatina, susidaro ilgalaikis imunitetas, tad pakartotini ligos atvejai labai reti. Skiepų nuo šios ligos nėra.

Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis ligonis. Skarlatina perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba sukėlėjo (streptokoko) nešiotoju. Galima užsikrėsti ir netiesiogiai liečiant streptokokais užterštus aplinkos daiktus, o užsikrėtimas per streptokokais užkrėstą maistą, vandenį gana retas.

Kaune šiuo metu užfiksuotas padidėjęs sergamumas skarlatina. Dažniausiai serga 1-6 metų vaikai.
Shutterstock nuotr.

Siekiant išvengti susirgimo skarlatina rekomenduojama:

- Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, ligonį izoliuoti ir nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Ligonis izoliuojamas ne mažiau kaip 24 val. nuo antibakterinių vaistų vartojimo pradžios, vėliau ligonis aplinkiniams nebepavojingas. Siekiant išvengti komplikacijų, rekomenduojama mažiausiai 5 d. atsisakyti įprastinės veiklos. Vaikų ugdymo įstaigos rekomenduojama nelankyti iki gydymo pabaigos, apie 10 dienų.

- Ligonio indus, drabužius, rankšluosčius ir kt. daiktus laikyti atskirai nuo sveikų asmenų daiktų bei panaudojus plauti karštu vandeniu ir buitinėmis valymo - dezinfekcijos priemonėmis.

- Po buvusio kontakto su sergančiuoju, šeimos narių sveikatos būklę stebėti 7 d., ypač mažus vaikus.

- Užtikrinti tinkamą patalpų valymą drėgnu būdu, naudojant buitines valymo - dezinfekcijos priemones (sodą, muilą, 0,16 proc. jodo tirpalas ir kt.) bei jas kuo dažniau vėdinti.

- Vartoti tik tinkamai ruoštą ir gerai termiškai apdorotą maistą, nes galimas užsikrėtimas skarlatina per streptokokais užterštą maistą, pieną.

- Reguliariai plauti rankas, ne tik kai jos susiteršusios, bet nepamiršti jų nusiplauti lietus sergančiojo aplinkos daiktus, valgymo įrankius ir kt., taip pat prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą, grįžus iš lauko.

- Ugdyti vaikų asmens higienos įgūdžius, mokyti, kad kosint, čiaudint būtina nusisukti nuo kitų žmonių, užsidengti nosį ar burną vienkartine nosinaite, o jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas.

- Po ligos į vaikų ugdymo įstaigą grįžti tik visiškai pasveikus ir gydytojui leidus.

Vėjaraupiai yra ūminė virusinė liga, kurią sukelia Varicella-zoster virusas. Ši liga plinta 3 būdais: oro lašeliniu (kosint, čiaudint, kalbant), taip pat per placentą (jei serga nėščioji) ir tiesioginio kontakto metu, kai yra liečiami bėrimai.

Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose.

Didžiausią grėsmę vėjaraupių infekcija kelia kūdikiams, nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, sukelia juostinę pūslelinę.

Inkubacinis ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną. Svarbu žinoti, kad likus porai dienų iki ligos pradžios, žmogus jau gali užkrėsti kitus.

Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau išberia veido, plaukuotos galvos dalies, rankų, kojų bei viso kūno odą, kartais net gleivines.

Beria bangomis, kas 1-2 dienas. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Asmuo, sergantis vėjaraupiais, aplinkiniams pavojingas apie 10 dienų, todėl labai svarbu, kad ligonis laikytųsi gulimo režimo, gertų daug skysčių.

Jau kelios dienos iki ligos pradžios vaikas gali užkrėsti kitus vaikus.
Shutterstock nuotr.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?