Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Jei laikysitės šių patarimų, vaikas nejaus medikų ir ligoninės baimės

Auginantiems vaikus tėvams tenka susidurti su įvairiomis mažųjų baimėmis, viena jų – ligoninės ir medikų. Dr. Lina Jankauskaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Kristina Ganzijeva dalijasi patarimais, kaip įveikti šią baimę.

Mokslinėje literatūroje baimė yra apibrėžiama kaip normalus reagavimas į tikrą ar įsivaizduojamą grėsmę ir yra natūralus apsauginis mechanizmas. Ji perspėja apie pavojaus galimybes, sukaupia dėmesį į jo šaltinį, verčia ieškoti mažiau pavojingų būdų tikslui pasiekti. Bijoti yra natūralu ir suaugusiems, ir vaikams.

Vaikai paprastai turi daugiau baimių nei suaugę ir tai yra normalu. Pernelyg nepagrįstos baimės ar pernelyg didelė drąsa gali būti nepalankios ar net pavojingos vaikui. Daug baimių turintis vaikas gali bijoti dalyvauti įvairiose veiklose, žaisti su bendraamžiais, o tai gali turėti įtakos tolimesnei jo raidai. Vaikas, kuris neturi baimės jausmo gali tinkamai neįvertinti aplinkos ir labai greitai susižeisti.

Vaikų baimės yra aktualus mokslininkų tyrinėjimo objektas. Tyrėjai vienareikšmiškai sako, jog vaikams nerimą dažniausiai sukelia per mažas žinojimas apie tam tikrus objektus ir vaiko atsiskirimas nuo jo artimųjų (mamos, tėčio ar globėjo). Abi šios priežastys sukelia vaikui nesaugumo jausmą, kuris ir tampa pagrindine nerimo ir baimės priežastimis.

Vaikų baimės skiriasi kiekviename amžiaus tarpsnyje vienos išnyksta savaime ir nebegrįžta (pvz. tamsos baimė), kitos atsinaujina ir laikui bėgant vis stiprėja, metams bėgant vienos baimės keičiamos kitomis.

Ypač didelę reikšmę vaikų baimėms turi tėvai - jų elgesys gali tiek paskatinti, tiek sumažinti baimių atsiradimą.

7 patarimai, galintys padėti vaikams įveikti medicinos įstaigų baimę:

1. Negąsdinkite vaikų gydytojais ar seselėmis. Dažniausiai gydytojų baimė vaikų amžiuje yra įgyta. Jos atsiradimą gali sąlygoti buvusi neigiama patirtis, skausminga procedūra ar, deja, šiais laikais vis dar pasitaikantys įvairūs tėvų gąsdinimai adatomis ir gydytojais, kai vaikas elgiasi netinkamai. Dėl tokių gąsdinimų vaikas ims vizitą pas gydytoją suvokti kaip bausmę ir gali pradėti verkti tik įėjęs į gydytojo kabinetą ar net visai nesileisti apžiūrimas.

2. Rodykite vaikams teigiamą pavyzdį apsilankymo pas gydytoją metu. Kartais tėveliai ar seneliai turi vykti pas gydytojus profilaktiniam patikrinimui, rekomenduojama kartu pasiimti ir vaikus. Pasak Amerikos pediatrų asociacijos pediatrės dr. Ari Brown, vaikas naujoje ligoninės aplinkoje jausis daug geriau, jei bus matęs teigiamą tėvų pavyzdį ir pasitikėjimą gydytoju.

3. Kartu skaitykite knygas ir žaiskite „gydytojais". Padėkite savo vaikui sužinoti, ko galima tikėtis vizito metu. Galite kartu „gydyti" mėgstamiausią žaisliuką, matuoti jo ūgį ir svorį, paklausyti širdelės ir plaučių, pasimatuoti kraujo spaudimą. Taip pat galite paskaityti kartu knygeles apie vizitą pas gydytoją (pvz. Doris Rubel „Vizitas pas vaikų gydytoją", The Berenstain Bears Go to the Doctor, Say "Ahhh!": Dora Goes to the Doctor, and What to Expect When You Go to the Doctor by Heidi Murkoff).

Nebūtina pirkti specialias knygas, puikiai tiktų ir pačių padarytos, vadinamos, socialinės istorijos. Svarbu, kad jos būtų su paveikslėliais, parašytos paprasta vaikui suprantama kalba, pateikti paprasti suprantami pavyzdžiai (pvz. kodėl reikia eiti pas gydytoją, kokius įrankius gydytojas naudoja apžiūros metu ir pan.)

4. Nenuvertinkite vaiko baimių. Venkite frazių: „Nebijok/neverk tu jau didelis", „Elgiesi kaip vaikas", nes jos gali tik dar labiau padidinti vaiko nerimą, sumenkinti jo jausmus, vaikas jausis nesuprastas. Jausti nerimą prieš apsilankymą pas gydytoją yra normalu. Geriau pasakykite: „Aš matau, kad Tau yra neramu, tačiau aš visada būsiu šalia Tavęs ir mes viską įveiksime kartu". Nesakykite „Tau viskas bus gerai", „Tau tikrai nedurs", „Tau visai neskaudės", jei nesate tuo tikri, kai vaikas jaučiasi blogai.

Jei atvykus į gydymo įstaigą vis dėlto prireiks kraujo tyrimų, ar net stacionarizavimo, vaikas jausis apgautas ir kitą kartą jam bus sunku Jumis pasitikėti. Geriau paaiškinkite vaikui, kad kraujo tyrimus ar skiepus tikrai nebūtina atlikti kiekvieno apsilankymo metu.

Būtinai pagirkite vaiką už tinkamą elgesį: „Tu buvai labai drąsus", „Tai buvo labai sunku, bet Tu labai ramiai sedėjai ir leidai gydytojai/gydytojui Tave apžiūrėti. Labai Tavimi didžiuojuosi" – pastebėkite kiekvieną, net ir visai nedidelę pažangą Jūsų akims, nes vaikui ji gali būti didžiulė ir reikalaujanti daug pastangų.
Būtinai pagirkite vaiką už tinkamą elgesį: „Tu buvai labai drąsus", „Tai buvo labai sunku, bet Tu labai ramiai sedėjai ir leidai gydytojai/gydytojui Tave apžiūrėti. Labai Tavimi didžiuojuosi" – pastebėkite kiekvieną, net ir visai nedidelę pažangą Jūsų akims, nes vaikui ji gali būti didžiulė ir reikalaujanti daug pastangų.

5. Užtikrinkite vaiko komfortą. Tik Jūs, tėveliai, savo vaiką pažįstate geriausiai, todėl dar prieš apžiūrą galite įvertinti, ar vaikas leisis apžiūrimas ant kušetės vienas, o gal jis jausis daug ramiau būdamas ant Jūsų kelių? Dauguma mažų vaikų bijo svetimų žmonių ir atsiskyrimo nuo tėvų, būdami atskirti nuo tėvų jie praranda saugumo jausmą.

Dar didesnis nerimas kyla, jei tuo metu juos liečia svetimi žmonės. Šitame etape labai svarbus gydytojo ir tėvų bendradarbiavimas. Galite kartu dalyvauti apžiūroje, pasiūlyti vaiką palaikyti ant rankų ar už rankos. Galima pasiūlyti vaikui pasirinkti, ką gydytojas patikrins pirmiausia: širdelę, pilvuką, o gal apžiūrės akytes?

6. Pasiimkite su savim mėgstamiausią žaisliuką. Dažnai vaikai turi mėgstamiausią žaislą, su kuriuo miega, kuris padeda jiems nusiraminti. Pasiimkite šį „draugą" su savimi, jis taip pat gali dalyvauti apžiūroje, gal pirmiausia jis bus pacientas, o tik paskui Jūsų mažylis?

7. Nepalikite vaiko pastangų nepastebėtais. Apdovanokite vaiką už tinkamą elgesį: apkabinkite, pabučiuokite, nueikite kartu į žaidimo aikštelę, nupirkite ledų. Svarbu, kad „prizas" būtent Jūsų vaikui būtų vertingas ir atrodytų vertas pastangų. Net jei šįkart gydytojo kabinete viskas vyko ne taip, kaip Jūs tikėjotės, stenkitės akcentuoti tinkamą elgesį (pvz. „Šį kartą Tu pats labai gražiai išsižiojai ir gydytoja/gydytojas greitai galėjo apžiūrėti Tavo gerklytę, esi tikras šaunuolis"). Galite paminėti ir gydytojų išsakytus pagyrimus: „Ar atsimeni, kaip gydytojas/gydytoja Tave pagyrė, kad gražiai kvėpuoji, kai klausėsi plaučių, būtinai turime apie tai papasakoti ir tėveliui/močiutei".

Tai tik keli patarimai, kurie galėtų padėti mažyliams įveikti gydytojų baimę, skatinant gydytojų ir tėvų bendradarbiavimą. Visais atvejais svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir norint pasiekti rezultatą būtina kantrybė ir kūrybiškumas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?