Psichologė: reikia kūdikiui režimo ar nereikia

Kas yra režimas ir ar jo reikia kūdikiui? Atsakymų į šiuos klausimus ieško psichologė Karolina Gurskienė.

Kai kalbam apie kūdikį, žodis „režimas" iškart sukelia negatyvias reakcijas ir tam tikrą pasipriešinimą. Labai dažnai tėvams, ypač auginantiems pirmąjį vaiką, norisi kūdikiui suteikti kuo daugiau laisvės. Ir tai gana lengvai suprantama: tėvai dar neturi auginimo patirties, jų žinios ribotos, todėl auginimas vyksta bandymų – pasekmių metodu.

Režimo nereikėtų suprasti taip griežtai, tai labiau kūdikio dienotvarkė, pasikartojančios konkrečios įvykių sekos, kurias kūdikis ilgainiui ima atpažinti ir atitinkamai reaguoti. Tai naudinga tiek mažyliui, tiek tėvams, nes režimo dėka kūdikio auginimas tampa lengvesnis ir paprastesnis.

Nuo maždaug trečiojo mėnesio kūdikio miegas įgauna tam tikrą ritmą, kuriuo galite pradėti vadovautis. Pavyzdžiui, mažylis keliasi apie 7 valandą ryto, jis pavalgo, pabūdrauja ir apie 10 valandą eina numigti trumpojo miegelio. Jei viskas vyksta maždaug taip pat kurį laiką – gerbkite vaiko valią ir laikykitės tokios tvarkos. Nereikėtų kreipti dėmesio į 10 – 15 minučių nukrypimus ar lygiai 7 valandą ryto budinti saldžiai miegantį mažylį, tačiau jeigu nusprendžiate laikytis tam tikros dienotvarkės, viskas turi vykti kasdien labai panašiu metu.

Režimas kūdikiui suteikia saugumo jausmą. Vaikai mėgsta aiškumą, todėl jaučiasi saugūs, kai žino „tolimesnį planą".Karolina GURSKIENĖ
Pamiegojus ilgiau negu įprastai, analogiškai nusikels ir trumpasis miegas, nes mažylis nebus pakankamai pavargęs, kad užmigtų ir teks ilgiau pabūdrauti. Tada nusitęs ir pietų miegas, ir vakarinis migdymasis. Kaip elgtis?
Patartina neleisti mažyliui nukrypti nuo įprastos jam dienotvarkės daugiau kaip pusė valandos, taigi, apie 7.30 švelniai pažadinti mažylį. Taip organizmas pripranta prie konkrečiu laiku nuolat pasikartojančių įvykių.

Režimas kūdikiui suteikia saugumo jausmą. Vaikai mėgsta aiškumą, todėl jaučiasi saugūs, kai žino „tolimesnį planą". Nuolat pasikartojantys tie patys įvykiai leidžia mažyliui priprasti prie tokios tvarkos ir lengvai numatyti, kas bus toliau.

Pavyzdžiui, pasiruošimas miegui visada vyksta tokia pačia tvarka: nusiprausiam – apsirengiam pižamą – paskaitom knygelę – padainuojam lopšinę – miegam. Kai kūdikiai pripranta prie tokios rutinos, jų organizmas, aptikęs pirmuosius pasiruošimo miegui veiksmus, pats ima ruoštis miegui. Jeigu atkreipsite dėmesį, pastebėsite, kad mažylis ima žiovauti dar pradedant vartyti knygelę ar ima trinti akutes jau rengiamas pižama - toks organizmo išankstinis ruošimasis miegui reiškia greitesnį ir sklandesnį užmigimo procesą.

Yra šeimų, kurios gyvena be jokio režimo ar dienotvarkės. Tokie tėvai visiškai prisitaiko prie kūdikio poreikių. Kūdikiai paprastai keliasi kada nori, valgo kada nori, dienos metu miega kiek nori, kada nori ir jei nori. Atsižvelgti į mažylio norus ir poreikius reikia visada, todėl ir kūdikio režimas paprastai yra toks, kokį jį diktuoja vaikas - šiuo atveju, keliasi 7 valandą ryto ir apie 10 valandą eina miegoti trumpojo miegelio. Tėvų užduotis - palaikyti tokią paties kūdikio susikurtą tvarką.

Neturėti aiškios dienotvarkės iš esmės reiškia gyventi „kažkaip". Kūdikių nervų sistema yra labai jautri, todėl laukiant, kol kūdikis natūraliai pats pajaus nuovargį ir ramiai užmigs, dažniau galima sulaukti atvirkštinės reakcijos.Karolina GURSKIENĖ
Neturėti aiškios dienotvarkės iš esmės reiškia gyventi „kažkaip". Kūdikių nervų sistema yra labai jautri, todėl laukiant, kol kūdikis natūraliai pats pajaus nuovargį ir ramiai užmigs, dažniau galima sulaukti atvirkštinės reakcijos. Dažniausiai jie elgiasi priešingai nei derėtų – užuot noriai ėję miegoti, aktyviai priešinasi bet kokiam migdymo procesui. Tada šeima įsisuka į užburtą ratą: kūdikis pervargęs, tačiau nesileidžia užmigdomas, tada jam leidžiama dar pabūdrauti, kad jis tikrai norėtų miego, tačiau tai sukelia tik dar didesnį vaiko pykčio proveržį ir skatiną dar intensyvesnį dirglumą, galiausiai kūdikis užmiega įsiaudrinęs ir pervargęs, todėl labai tikėtina, kad miegos neilgai ir neramiai.

Kūdikis lengvai užmiega, kai yra pavargęs, bet ne pervargęs, lygiai taip pat pailsi gerai, kai yra išsimiegojęs, bet ne persimiegojęs. O sklandiems šiems procesams reikalingas tėvų įsikišimas, kuris turi būti paremtas, žinoma, kūdikio poreikiais.

Režimo reikia ne tik kūdikiui, bet ir patiems tėvams. Kai tėvai žino, kuriuo laiku kūdikis miegos, jie gali susiplanuoti ir savo laiką. Visiškai nesvarbu, ką jūs veikiate tuo metu, kai kūdikis miega, tačiau vien tas žinojimas, kad „dabar mažylis maždaug valandą miegos" nuteikia raminančiai ir atpalaiduojančiai. „Įsivažiavęs" į savo ritmą mažylis ramiai ilsisi, o mama yra rami, kad jis užmigo pakankamai pavargęs, todėl nenubus nuo menkiausio dirgiklio. Laimi visi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis