Patarimai, kaip išmokyti vaiką žaisti vieną

Meną žaisti vieni įvaldo jau kūdikiai. Tačiau jie gali šį gebėjimą prarasti, jei tėvai bus pernelyg „geri" savo atžaloms. Ir manys, kad turi užsiimti su savo vaiku, kai tik jis praplėšia akis.

Ar pulti žaisti su vaiku, jei jis nuobodžiauja?

Daugelį tėvų kankina sąžinė, kai mato savo vienerių metų vaiką sėdintį ant grindų ir nieko daugiau neveikiantį, o tik stebintį musę ant sienos. "Dabar turėčiau su juo užsiimti", - sako jų vidinis balsas. Tačiau iš tiktųjų dabar jie tik trukdytų vaikui tyrinėti fenomeną "naminė musė".

Vaikas ne tik stebi ropinėjantį gyvį, tuo pat metu stiprėja jo savigarbos jausmas, nes jis laiką leidžia be suaugusiųjų pagalbos. Ir dar jis ugdo savo gebėjimą susikoncentruoti, o tai yra svarbi sąlyga vėlesniems pasiekimams mokykloje.

Jau pirmaisiais gyvenimo metais mamos ir tėčiai galėtų (ir turėtų) skatinti vaiką žaisti savarankiškai. Šešios svarbios taisyklės padės tam:

1-oji taisyklė: netrukdykite vaikui, kai jis vienas kažkuo užsiėmęs

Jei vaikas vienas kuo nors "užsiėmęs", jo nepertraukite. Tai galioja visiems vaikams, kūdikiams taip pat. Dauguma kūdikių prabudę pradžioje ramiai guli lovelėje, žaidžia su rankytėmis arba murma kažką sau po nosimi. Šie momentai, kai vaikui užtenka savęs pačio, yra savarankiško žaidimo pradžia.

Patarimas: šį "būti paskendusiam savo mintyse" laiką galite prailginti, jei lovytėje padėsite ar ant atramų pritvirtinsite spalvotą barškutį, mažą veidrodėlį, varpelį ar pliušinį žaisliuką.

2-oji taisyklė: sukurkite įdomią aplinką

Jei, pavyzdžiui, kūdikis guli ant antklodės, padėkite šalia žaislų, kad jis juos galėtų pasiekti. Ropinėjantiems pypliams ir vaikams, kurie jau vaikšto, reikia saugios ir viliojančios aplinkos. Pvz., minkštų baldų, ant kurių galėtų lipti, ir žaislų, kuriuos galėtų surinkti ar išardyti.

Patarimas: pasiūlykite šiuos žaislus tik tada, kai vaikas žaidžia vienas. Po to juos surinkite. Tai didins stimulą žaisti vienam.

3-ioji taisyklė: nustatykite laiką, kada vaikas žaidžia vienas

Geriausiai mažas vaikas ras savo žaidimo ritmą, jei turės galimybę reguliariai žaisti vienas. Konkretus žaidimo laikas (vienas du kartai per dieną) būtų idealus variantas. Pasirūpinkite ramia atmosfera, kad neveiktų televizorius ar antrajame plane nesigirdėtų radijas.

Patarimas: vaikas vienas nežaidžia? Tada pradžioje žaiskite šalia jo (tačiau ne su juo), o kai tik jis įsigilins į savo žaidimą, užsiimkite kita veikla.

4-oji taisyklė: išeikite iš kambario

Savarankiškai žaisti reiškia ir tai, kad jūsų vaikas ir toliau žaidžia, jei jūs kelioms minutėms išeinate iš kambario. Nuo ketvirto gyvenimo mėnesio tai jūs galite kartu su juo parepetuoti: pasirinkite momentą, kai jūsų vaikas kuo nors yra susidomėjęs, ir išeikite iš kambario. Pamažu laiką ilginkite.

Patarimas: jei vaikas nenori likti vienas, pasakykite, kad jūs, pvz., trumpam einate į virtuvę, vonios kambarį ir iš ten kalbėkite su vaiku.

5-oji taisyklė: įsikiškite tik būtinu atveju

Kamuoliukas nurieda tolyn, viena kaladėlė nesilaiko ant kitos - visada pasitaiko situacijų, kai, regis, vaikui reikia pagalbos. Nepaisant to, iš karto nepulkite prie vaiko, o akimirką palaukite. Gal jis savo problemą sugebės išspręsti pats.

Patarimas: kartais pakanka ir nedidelės pagalbos, pvz., paklausti: "O ką dar galima padaryti su kamuoliuku?" Ir vaikas vėl toliau žais vienas.

6-oji taisyklė:nesitikėkite per daug

Visi vaikai gali išmokti žaisti vieni. Tačiau kiek ilgai, priklauso nuo jų amžiaus bei individualių charakterio savybių. Normalu, jei jaunesni kaip vienerių metų vaikai moka pažaisti vieni 5-10 min., nuo 1 iki 3 metų - 15-30 min. Tačiau svarbu, kad jūs būtumėte netoliese.

Patarimas: kai vaikas žaidžia vienas, išnaudokite laiką sau ir ištieskite kojas!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis