Sveikatos psichologė – apie vaikų miegą: klausykite savo širdies

Besilaukdama pirmojo vaiko apgalvojau daug klausimų, bet apie miegą mąsčiau kaip apie savaime suprantamą dalyką. Kas čia gali būti sunkaus? Pavargai, atsigulei ir užmigai, - man taip atrodė.

Kaip viskas klostėsi iš tiesų? Reikėjo įdėti nemažai pastangų migdant, tad abu su vyru priėmėme faktą – kūdikiams dažnai reikia papildomos pagalbos, kad užmigtų.

Pavyzdžiui, antrąjį gyvenimo mėnesį vyresnėlę naktimis migdžiau sau ant pilvo, nes tik taip nurimdavo jos pilvo skausmai, ir mergytė giliai įmigdavo. Bandymai padėti į lovelę nueidavo šuniui ant uodegos, tačiau prie manęs ji jautėsi saugiai, ir visi gerai išsimiegodavome.

Atsimenu vienos pažįstamos, kuri laukėsi tuo pat metu, kaip ir aš, mintis apie tai, kad savo vaiko tikrai nesups, per daug neims ant rankų, iškart migdys atskirai, kad nepriprastų. Man tai atrodė labai keista. Man norėjosi iščiūčiuoti vaiką tiek, kiek tik jam reikia.

Laikas bėgo, ir vėliau kūdikį ilgai migdžiau šalia savęs, prabudusią pamaitindavau gulėdama šonu ir toliau parpdavome. Nujunkius ji užmigdavo apkabinta, glostoma, su knygelių ar lopšinių pagalba. Buvo etapas, kai prašė delne laikyti jos pėdą. Dabar jai dveji su puse - jau senokai išmiega visą naktį, o jei paryčiais pabunda, tyliai įsiropščia į mūsų lovą ir prisiglaudusi miega toliau.

Kalbant apie vyresnėlę, pagrindinė problema yra ne miego stygius, bet tai, kad migdymas ilgai užtrunka. Tas ilgai - apie 40 minučių kaskart, įskaitant ir pietų miegą.

Iš psichologijos studijų žinau, kad vaiko savireguliacija išsivysto apie 4-5 gyvenimo metus. Tada iš jo galima tikėtis sąmoningos jausmų kontrolės, kaip ir sugebėjimo pačiam atsipalaiduoti: sugalvoti ir „išjungti“ susidomėjimo pasauliu režimą. Aktyvesniems, jautresniems aplinkos stimulams vaikams tas persijungimas iš simpatinės į parasimpatinę nervų sistemą yra nelengvas. Atrodo, vis reikia patikinti: „nurimk, miegok, ryt tikrai bus nauja diena“. Ir šis laikas yra išbandymas mano kantrybei.

Šalia turiu ir kitą pavyzdį - savo jaunėlę. Laikomės iš esmės to paties migdymo ritualo kaip ir su vyresniąja:

- maudynės,

- masažas levandų aliejumi,

- pienas, kol vyresnėlei skaitau pasaką ir dainuoju lopšines.

Po to man pavyksta prisnūdusią mažąją paguldyti į lopšį. Jai nereikia būti įmigusiai - guli, ramiai klapsi akimis, pasukioja galvą ir užmiega pati. Maitinant ji iki galo neįminga, atrodo, taip ir laukia savo atskiro guolio. Paprastai ji išmiega neatsikėlusi iki maždaug 6 valandų ryto, o pavalgiusi dar nusnaudžia šalia.

Vienam vaikui, kad nurimtų, reikia glaudaus sąlyčio, kitam - kaip tik atsitraukimo nuo to sąlyčio. Ir tada ėmiau galvoti, kad tėvų įgūdžių formavimas savo vaikams yra pervertintas. Vaikai gimsta su savo temperamentu, savo poreikiais, savo medžiagų apykaita ar neurologinėmis ypatybėmis. Taip, galima vaikus išdresuoti. Mano vyras, padirbęs vaikų reanimacijoje sako, kad prispausti bėdos, prirakinti prie lovos, vaikai neturi miego problemų.

Tėvų įgūdžių formavimas savo vaikams yra pervertintas. Vaikai gimsta su savo temperamentu, savo poreikiais, savo medžiagų apykaita ar neurologinėmis ypatybėmis.Sveikatos psichologė Milda Kukulskienė
Taip pat ir vaikų namuose mažyliai, kurių niekas prabudusių nepasups, to ir nesitiki. Tačiau besiformuojančiai vaiko sąmonei, jo giluminiam saugumo jausmui būtina žinoti, kad jo poreikiai yra svarbūs.

Tikiu, kad didžiausia tėvų užduotis ir yra pažinti savo vaiką, suprasti jo poreikį ir to paisyti. Tad kraštutinius polius atstovaujantys miego ir kitų vaiko raidos sričių specialistai nuskriaudžia priešingų poreikių poliaus vaikus. Vienas nurims tik miegodamas šalia mamos, o kitas taip tik prasčiau išsimiegos ir nukentės jo miego kokybė.

Ką patarčiau tėvams?

- Aklai neklausyti miego specialistų, labiau klausyti savo širdies.

- Racionaliai vertinti vaiko siunčiamus ženklus. Visada mažo vaiko verkimą priimti už gryną pinigą.

- Domėtis, rinkti informaciją, kalbėtis su įvairių pažiūrų tėvais ir specialistais, bet nepulti visko iš eilės taikyti. Stengtis nuosekliai atrasti, kas tiktų jūsų situacijoje.

- Švelniai improvizuoti. Jei ilgai gyvenate su problema, vis tiek bandykite kažką pakeisti, tačiau švelniai, po truputį.

O štai čia keli man mieli šaltiniai, kur galima pasisemti informacijos apie miego klausimus:

- Neurologės, miego specialistės ir dviejų vaikų mamos švelniai pereiti nuo vienų prie kitų migdymo metodų.

- Švelnios tėvystės principų vadovėlis apie miegą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis