Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiai prastai miega naktimis

Kūdikio verksmas naktį iš vėžių gali išmušti net ir ramiausią mamą. Ypač kai mažylis dieną saldžiai miega, o naktį verčia apie jį šokinėti. Kodėl supainioja dieną su naktimi?

Mano sūnus nuo pat gimimo nenori miegoti naktį. Jam dar tik trys savaitės, bet naktimis verkia, nurimsta tik nešiojamas ant rankų. Sūnus jau spėjo mane išvarginti. Dieną, kai miega, šiek tiek nusnūstu, tačiau naktimis norisi verkti, kai prabunda ir reikalauja dėmesio. O besilaukdama labai stengiausi eiti miegoti vis tuo pačiu laiku, maniau, kad sūnelis jau pilvelyje bus pratęs miegoti naktį.


Sunku pasakyti, ar tai, kad mama besilaukdama stengiasi reguliariai miegoti, turi įtakos vėlesniam kūdikio ritmui. Ji gali eiti miegoti vis tuo pačiu laiku, tačiau jeigu bus sudirgusi, išsigandusi, šiuos jausmus mažylis pajus ir jie vers jį nerimauti. Apskritai naujagimis mamą gerai pažįsta. Jis pilvelyje jautė ją susierzinusią, susijaudinusią, skubančią, atsipalaidavusią, linksmą, mylinčią. Mažylis „žino", kaip atrodo jos nerimas, todėl labai nesunkiai jį pajunta. Kartais jauna mamytė yra įsitikinusi, kad privalo būti ideali, pati geriausia, o kai kas nors vyksta ne pagal lūkesčius, išgyvena. Čia dar prisideda nuolatos pamokymus žarstanti anyta. Sudirgusi, skubanti dar daug kitų darbų per dieną nuveikti mama neturi pakankamai laiko, kad pamažu susipažintų su savo kūdikiu.


Žiūrėkit, dažniausiai kūdikis į pasaulį pradeda belstis naktį, o tik gimęs nebūtinai iškart užmiega. Nėra įgimtas dienos ir nakties ritmas. Labai svarbu, kad mama galėtų ramiai pažinti kūdikį, perprasti jo poreikius. Tačiau persistengti nereikia. Negalima būti ir kūdikio verge, nieko daugiau neveikti, tik apie jį šokinėti. Antra vertus, nereikia būti ir griežtai – tokiai, kuri prieina, pamaitina, pervysto ir nieko daugiau nemato. Kaip ir visur kitur, reikia rasti aukso viduriuką. O jį surasti pavyksta atsipalaidavusiai, savimi pasitikinčiai mamai.


Barborai trys mėnesiai. Iš pradžių ji naktimis geriau miegojo negu dabar. Man jos užmigdyti nakčiai apskritai nepavyksta. Tai sugeba tik vyras. O kai kartais liekame vienos, imu verkti iš nevilties. Bėgioju su dukterimi ant rankų, sūpuoju, dainuoju jai, niekas nepadeda. Jau, atrodo, užsimerkė, aš sustabdau kvėpavimą, tyliai paguldau į lovytę. Ir ji atsimerkia, pradeda verkti. Visą naktį būdrauju su kūdikiu ant rankų. Mažylė snaudžia, bet tik tol, kol laikau ant rankų. O vyrui pavyksta užmigdyti.


Matyt, mama yra dėl ko nors susinervinusi, todėl nepavyksta užmigdyti kūdikio. Kartais patenkama į užburtą ratą: mažylis nemiega, nes jaučia, kad mama nerami, o ši nervinasi, kad jis nemiega. Bet, žiūrėk, prieina tėtis, močiutė ar koks nors kitas ramus žmogus ir kūdikis kaipmat užmiega. O mama tada dar blogiau jaučiasi, nes mano, kad yra nevisavertė. Ją gali nuraminti supratingas vyras arba močiutė.


Sėkmė auginant vaiką priklauso ir nuo pagalbos, kurios gali tikėtis moteris. Be galo svarbu, kad mama pasitikėtų savimi, kad žinotų, jog gerai elgiasi, kad duoda kūdikiui visa, ko reikia. Kad stengtųsi pažinti savo mažylį, o ne aklai laikytųsi kokių nors taisyklių. Labai svarbus ir dienos režimas, prie kurio pripratina mama. Kūdikis nėra atsakingas už santykius su mama. Mama atsakinga už juos. Todėl jeigu pati bijo, kad yra bloga mama, artimieji privalo įtikinti, kad taip nėra.


Kiekvienai jaunai mamai svarbu žinoti, kad gali atsiremti į savo vyrą, ir nebijoti, kad rytoj nebus ko valgyti, kad turės kuo pasikliauti, kad bus ką pasikviesti į pagalbą. Savimi pasitikinti mama perduoda šį jausmą savo kūdikiui, kuris auga ramus ir naktimis saldžiai miega.


Mano sūneliui tik du mėnesiai, bet nežinau, ar buvo bent viena naktis, kad pamiegotų kelias valandas. Tikrai nesitikiu, kad mažylis išmiegos visą naktį, bet mano kūdikis praktiškai visai akyčių nesumerkia. O dieną miega kokias penkias valandas per pietus ir apie dvi valandas maždaug nuo septynių ryto ir vakare. Kartais labai norisi mažiuką pažadinti dieną, kad pabūdrautų ilgiau. Galbūt tada galės miegoti naktį ir man leis bent truputį pailsėti. Dabar jaučiuosi kaip lunatikė.


Jokiu būdu negalima mažylio žadinti dieną ir tikėtis, kad naktį miegos. Tai nesveika kūdikiui. Pervargęs, suirzęs, jis dar sunkiau užmigs naktį. Pavargęs mažylis turi pamiegoti. Kūdikis niekada iš malonumo ar džiaugsmo nezirzia, neverkia naktimis. Galbūt dar mama ir mažiukas vienas kito nesupranta bei nemoka nusiraminti. Labai sunku žavėtis nuolatos naktimis rėkiančiu vaiku, sunku neišsimiegojus imtis dienos darbų. Pasitaiko, mamos taip išvargsta, jog ima per smarkiai supti mažylį arba vežimėlį stumdyti taip, kad šis atsitrenkia į kambario sieną. Ilgainiui gali pradėti atrodyti, kad vaikas kankina tėvus. Jeigu kūdikis naktimis nemiega, galbūt ramiai pagulės šalia, šiek tiek pailsės. Gali būti ir taip, kad mama tik laukia, kada kūdikis užmigs, kad galėtų kuo nors užsiimti, todėl neskiria jam pakankamai dėmesio. Tada mažiukas bijo užmigti, jaučia, kad mamai trukdo.


Ką daryti, kai kūdikis naktimis prabunda ir zirzia arba čiauška?

- Nedekite šviesos, nekalbinkite, neneškite žaislų;

- pamaitinkite, pervystykite, jeigu šlapias, nuraminkite ramia melodija ar tyliu, švelniu balsu, glostydama;

- mamos ramybė nuteikia ir kūdikį miegoti. Jis pamažu nurims, kai girdės, kaip ramiai ji kvėpuoja, klausydamasis monotoniškų širdies dūžių;

- labai svarbu naktimis nebėgioti su kūdikiu iš kambario į kambarį. Leisti jam suprasti, kad tamsa – miego metas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis