Kodėl taip nutinka, kad kai kurie tėvai nebesusitvarko su vaiku

Su trejų metų nesulaukusiu sūnumi nesusitvarko mama klausia psichologės patarimo, kaip jai elgtis. Moteriai atrodo, kad į jos kalbas mažylis reaguoja kaip į juoką ir toliau netinkamai elgiasi – mėto daiktus ir tranko duris.

Eglė klausia:

„Kaip elgtis su 2,8 metų berniuku, kai jis tranko duris, mėto daiktus ir taip rodo savo pyktį? Tada pasižiūri, kaip aš reaguoju. Manau, kad sakyti "nu, nu, nu, negalima, negražu" jau neužtenka. Tai kaip kalbėti ir ką sakyti? Vaikas jau gerai kalba ir supranta, kas jam sakoma, bet mano pasakymai (man taip atrodo) jam juokingi. Kaip be mušimo paveikti?“

Rasa Kardaitė-Vėlyvienė
DELFI / Kiril Čachovskij
Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantė, psichologė Rasa Kardaitė - Vėlyvienė, www.ipi.lt.

Panašu, kad jūsų sūnus yra stipraus charakterio ir jau dabar, būdamas beveik trejų metų, puikiai žino, ko nori ir pažįsta situacijas, kaip gauti tai, ko nori.

Iš vienos pusės, kad jisai stipraus charakterio, tai jus gali pradžiuginti. Iš kitos pusės, panašu, kad berniukas su tokiu stipriu charakteriu, lyg tampa namuose „karaliumi“, ir namuose esančią situaciją valdote nebe jūs, o jūsų sūnus. Egle, kaip taip atsitiko, kad jūsų žodinis drausminimas, kelia juoką? Kaip jūsų drausminimas nebepadeda? Ar gali būti taip, kad jūs kartais sudraudžiate, o kartais – ne, leidžiate jam taip elgtis? O gal kartais drausminate ir kažką dar pridedate, ko paskui nepadarote arba tiesiog neįvyksta tai, ką sakote?

Gal jūsų berniukas, labai akylai stebėdamas jus, mato, kad tai, ką jūs sakote, tiesiog neveikia, to iš tikrųjų nėra. Vadinasi, jūsų pasakyta žinutė jam nieko verta. Tai daugiau gali kelti juoką, nei norą nutraukti netinkamą veiklą.

Labai svarbu, kad jūs galėtumėte įvardinti sau savo jausmus, kuriuos sukelia sūnus netinkamu savo elgesiu. Jeigu kyla susierzinimas, sūnus siunčia jums žinutę, kad jam trūksta jūsų dėmesio, jis gali siekti dalyvauti bendroje veikloje, prisidėti prie jos ir būti įvykių dalimi.

Jeigu pyktis, galbūt nori, kad jam būtų leista rinktis, kad galėtų išmokti atsakingumo? Bausmės – trumpalaikės ir niekur nenuvedančios, taigi, siūlymas būtų jų nesirinkti.

Tačiau reikėtų rinktis labiau atkreipti dėmesį į pasekmes. Kokios pasekmės yra netinkamo vaiko elgesio? Kaip tos pasekmės suveikia? Kaip jūs laikotės savo pasakyto žodžio?

Jeigu sakote „ne", turi būti labai aiškiai suformuluota, kas ne, kiek laiko, kada bus jau galima „taip" ir panašiai. Dėti pastangas, kad tai tikrai būtų vykdoma. Tokio amžiaus vaikams „ne" turi būti trumpi, nesiūlyčiau naudoti laiko tarpų daugiau nei kelių valandų, tuo labiau dienų ar savaičių. Susitarimas turi skambėti aiškiai ir tvirtai, jeigu durų daužyti negalima, mėtyti daiktų negalima, o tai kaip galima tuomet parodyti savo pyktį ir jausmą? Ką jūs galite savo vaikui pasiūlyti? Gal tiktų pykčio pagalvėlė, gal jūsų berniukas galėtų nupiešti jausmą, kaip jaučiasi, vietoj durų trankymo, o gal galima būtų ką suplėšyti ar suglamžyti, o gal ką lipdyti?

Tokios priemonės turi būti vaikui laisvai prieinamos ir saugios. Tokiu būdu vaikas gauna laisvę išjausti, išgyventi savo jausmus, kurie gali būti labai energingi ir juos parodyti kitiems tinkamu būdu. Na, o jeigu per tai jums pavyktų ir pasikalbėti, tai, žinoma, būtų puiku. Jis gi puikiai kalba ir supranta, vadinasi, pirmiausia galima tiesiog pasakyti, kaip jis jaučiasi: „matau, kad esi stipriai susijaudinęs, sunerimęs, liūdnas". Vaikui pasakius, kaip jis jaučiasi, vengti vertinimo. Tiesiog pabandykite suprasti, kaip jis tuo metu jaučiasi, galite atliepti žodeliais „suprantu, taip, mmm, vaje" ir kt.

Svarbu, kad vaikas suprastų, jog pykti galima, kad tėvai priima vaiką visokį, net ir supykusį. Kad jo nekaltina ir nesmerkia. Jūsų užduotis – išmokyti vaiką tinkamai reikšti savo jausmus. Stiprybės savo ir savo berniuko jausmų pasaulyje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis