Kaip susitvardyti, kai vaikas išveda iš kantrybės: mamų išbandyti būdai

Kas padeda nusiraminti, kai kūdikis ir mažas vaikas išveda iš kantrybės? Kai nuovargis ima viršų ir mamai nebesinori nieko... Jūsų dėmesiui - pačių mamų patarimai.

Taigi, kas padeda išlaikyti blaivią galvą, kai vaikai išveda iš pusiausvyros?

Puodelis arbatos arba kavos.

Išėjimas į balkoną pakvėpuoti grynu oru.

Skaičiavimas iki dešimties.

Išgerti vandens.

Gilus kvėpavimas.

Šokolado gabaliukas.

Jei būnam tik dviese su vaiku, tada išeinu į kitą kambarį. Jei būna vyras namuose - atsiprašau ir išeinu į parduotuvę. Grįžtu jau rami.

Posakis „ir tai praeis"..

Šiltas dušas.

Puodelis melisų arbatos.

Grįžimas mintimis į paskutinių atostogų atsiminimus.

Gilus įkvėpimas ir atidus įsižiūrėjimas į savo vaiką, jo akis, veidą. Tiesiog pagalvoju, kaip myliu savo vaiką ir nusiraminu.

Vonia, pilna burbulų.

Pokalbis su drauge, turinčia tų pačių problemų.

Išėjimas į kitą kambarį ir pabuvimas atskirai.

Mintis, kad vaikas taip elgiasi dėl to, kad jis nežino, kaip kitaip tam tikroje situacijoje elgtis ar reaguoti į situaciją.

Puodelis karštos kavos. Geriu kavą ir apmąstau viską.

Gera muzika, kuri nuramina ne tik mane, bet ir vaiką.

Atsisėdu ant lovos ir vaikams parodau, kad aš supykusi.

Baimė dėl savo blogo elgesio (kitaip sakant, sąžinės balsas) ir malda.

Geriausia laikinai atiduoti vaiką tėčio globai.

Kvėpavimo pratimai. Vienas paprasčiausių: įkvėpdama sakau „įkvėpdama raminu savo kūną", o iškvėpdama - „iškvėpdama šypsausi". Tada apibendrinu: „dabarties akimirka žavinga". Kartoju tiek kartų, kiek reikia nusiraminti.

Pasivaikščiojimas su šunimi lauke.

Mintis, kad mano kūdikis nieko nedaro iš pykčio, jis tik yra smalsus, o man reikia labiau įsiklausyti į jo jausmus.

Situacijos įvardijimas garsiai.

Nusiprausti veidą šaltu vandeniu.

Kartojimas sau mintyse „būk rami" ir žiūrėjimas į akvariumą.

Žiūrėjimas ką tik gimusio vaiko nuotraukas.

Galvojimas, kad visi tėvai su tuo susiduria, kad būna daug blogiau, ypač kai vaikai suserga.

Darbelių darymas: klijuoju, karpau, piešiu, dėlionę dėlioju... Užsiimu vaikiška ugdomąja veikla, bet tada vaiko neleidžiu prie mano veiklos prisijungti ir sakau, kad gali tik stebėti, bet nedalyvauti. Vaikas apsiramina, aš irgi. Vaikui tampa kaip ir "bausmė", o man nusiraminimas, kurio metu apmąstau savo ir vaiko poelgį ir kartais nutariu, kad ir mano kažkiek buvo kaltės, jei mane vaikas sugebėjo išvesti iš kantrybės.

Prisimenu, kad ir pati buvau vaikas ir panašiai elgiausi.

Išeiti pabūti į kitą erdvę (kambarį, virtuvę), mintyse liepti sau nusiraminti, giliai pakvėpuoti ir atsigerti paprasto vandens. Paprasta, bet iš tiesų veiksminga

Paprasčiausias prisiglaudimas, vienas kito apsikabinimas su vaikeliu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis