Psichologė Milda Kukulskienė: ko nesakyti liūdinčiai mamai

Bendraudama su kitomis šviežiomis mamomis suprantu, kad pirmieji mėnesiai (o gal ir metai) po kūdikio gimimo daugumai moterų yra emociškai jautrūs.

Galima būtų išvardinti daugybę priežasčių, dėl ko mamoms kartais būna sunku – nuo hormoninių pokyčių, iki gąsdinančiai didelės atsakomybės už kūdikio saugumą, nuo besikeičiančių santykių su aplinkiniais, iki idealistinę galvą užgriūvančios realybės, bemiegių naktų pavidalu.

Šiuo laikotarpiu aplinkinių emocinė parama yra labai svarbi. Kitų ištarti žodžiai gali pastiprinti ir palengvinti esamą situaciją, arba priešingai – atstumti ir įskaudinti. Čia surašiau paplitusias frazes, kurių nereikėtų sakyti, jei norite paguosti sunkumus patiriančią mamą.

Ko nesakyti?

Tik nepergyvenk, visoms taip būna.

Asmeniniai sunkumai yra patys sunkiausi liūdinčiam žmogui. Ir net jei kitos patiria kažką panašaus, tai yra autentiška ir unikali patirtis, verta įsiklausymo.

Juk viskas gerai – va, pagimdei sveiką kūdikį.

Sveikas kūdikis ar sėkmingai pasibaigęs gimdymas yra didžiulis džiaugsmas. Bet tai nereiškia, kad tam tikros patyrimo detalės gali atrodyti skaudžios, ar kad tame džiaugsmo fone negali rastis ir kitų, slogesnių išgyvenimų. Viena aišku – kūdikio gimimas yra neapsakomai didelis pokytis, kuriam pasiruošti iki galo neįmanoma.

Neverk – pasistenk dėl vaiko, juk jis viską jaučia.

Kūdikiui nekenkia mamos ašaros. Priešingai, ašaros apvalo ir gydo. Kai niekaip nesiseka nuraminti ar užmigdyti, kai skauda žindyti, nieko tokio paverkti kartu su kūdikiu. Kūdikiui kenkti gali nuslopintas, neišreikštas mamos liūdesys, vėliau tampantis lėtiniu ar išsiveržiantis griaunančiais pavidalais.

Tik nestresuok – dar pienas pasibaigs.

Pienas gaminasi, jei kūdikis yra žindomas pagal poreikį, jei išlaikomi naktiniai žindymai. Nuo streso pieno atleidimas gali pasunkėti, tačiau šiltas dušas, arbata ar sveikas maistas prieš žindymą atleidimo refleksą paskatina. Nuolatinis jaudinimasis, emocijų slopinimas, „kad tik pienas nepasibaigtų“, yra didesnė blogybė, nei leidimas sau iškalbėti patiriamas emocijas tokias, kokios jos yra.

Geriau pasijausi, jei padarysi tą ir tą.

Nelaukiami ir neprašyti patarimai šaldo žmogišką ryšį.

Kai aš pagimdžiau, tai visai neturėjau kada liūdėti.

Nors šios frazės išorinė intencija yra skatinimas veikti, kažkuo užsiimti, ji gali skambėti kaip pažeminimas, nes "aš gerai tvarkiausi, buvau stipri, o tu čia liūdi iš neturėjimo ką veikti".

Juk visada norėjai turėti vaikų – dabar turėtum jaustis laiminga.

Šie žodžiai tarsi primena didžiulę išsipildžiusią svajonę, bet tuo pačiu pabrėžia tavo svajonės ir esamos situacijos kontrastą – nesugebi būti tobulai laiminga, nevertini savo svajonės.

Viskas čia tik tavo galvoje.

Šis pasakymas skamba nuvertinančiai. Gal ir tiesa, kad kartais liūdesį sukelia išsigalvotos smulkmenos, bet kartais jį lemia išoriniai įvykiai, kitų žmonių veiksmai ar tam tikri fiziologiniai pokyčiai.

Jau rytoj laukite tęsinio apie tai, ką sakyti ir kaip padėti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis