Mano gimdymo istorija: velniop pasiųsta anyta ir kiti nuotykiai

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Olesiai.

Nėštumo planavimas

Su vyru ilgai negalvoję, ilgai nesvarstę už ir prieš, vasaros viduryje nusprendėme susilaukti vaikučio. Skaičiavom, naiviai kalbėjom, kad būtų smagu, jei vaikutis gimtų per vyro gimtadienį, Jonines. Tačiau vis stengėmės ir niekaip nepavykdavo.

Guodžiausi, jog dar mums nėra blogai, kiti juk negali sulaukt metus, dvejus ar net ilgiau. Tad vis bandėm, bandėm. Sulaukėm ir rudens pabaigos, o tuo pačiu ir dingusių mano mėnesinių. Nusipirkau testą, padariau. Neigiamas! Liūdna pasidarė neišpasakytai. Gal tas toks laukimas, toks noras ir krečia kvailystes.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Jaudinantis video: gimęs vaikas nenori atsiskirti nuo mamos
Šokiruojantis vaikų grūdinimas viename darželyje
Kaip namų sąlygomis sužinoti būsimo vaikučio lytį?

Mėnesinės vėlavo jau mėnesį, o kad jausčiausi kažkaip kitaip, to nebuvo. Tada nusipirkau dar vieną testą... ir visgi pagaliau TEIGIAMAS! Koks nuostabus jausmas, vien tas žinojimas, kad jau nebe dviese, o trise!

Ilgai nelaukus užsirašiau pas gydytoją apžiūrai ir echoskopo tyrimui. Ir - taip! Mažiukas žirniukas patogiai įsitaisęs laukia savo dienos.

9 laukimo mėnesiai

Su vyru labai norėjome berniuko. Buvome išrinkę jau ir vardą iš anksto, vėliau išrinkome ir mergaitei. Po truputį laukėme tos didžiosios dienos.

Pirmi mėnesiai praėjo 50/50. Pykindavo karts nuo karto. O šiaip jaučiausi labai gerai, tik paaštrėjusi uoslė darė savo.

Neatsisakiau jokios veiklos, ką veikiau prieš nėštumą - nei sporto, nei draugų kompanijos.

Sulaukus nėštumo vidurio, ginekologė mus nudžiugino - berniukas! Paklausiau, ar tikrai, ar tai jau tikras vyras, ar tik kumščiai klyne, o ji atsakė, kad tokio vyruko dar reiktų paieškoti.

Sulaukus nėštumo ir gimdymo atostogų prasidėjo tikras rojus. Jaučiausi nuostabiai! Jokių skausmų, jokių tinimų, gal šiek tiek rankų. Vienintelis blogumas - nepatogumas miegant. Be proto mėgau miegoti ant pilvo. O dabar šią garbingą vietą užėmė mūsų vyrukas.

Gimdymo data buvo nustatyta rugpjūčio 2 dieną. Tad nesiklausant visų prietarų, pradėjau ruošti vaikučiui kraitelį.

Vyras po darbo grįždavo, važiuodavom prie ežero. Aš pripučiamam rate, su giros skardine, vidury ežero. Retas vaizdelis, bet už tai kaip malonu.

Klausiau gydytojos, ar nieko baisaus, jei pasivažinėsiu dviračiu. Patikino, kad tikrai nieko baisaus, nes juk viskas GERAI! Tad su vyru važiuodavom dviračių takais, per parkus, miškus! O man buvo aštuntas mėnuo.

Likus kelioms savaitėms iki gimdymo apsunkau, visgi kaip ir esu nėščia. Vaikučiui viskas gerai, kaip vyras juokaudavo vakarais, matydamas besikraipantį nuo jo judesių pilvą: „mažius baldus stumdo".

Prasidėjo ir parengiamieji sąrėmiai. Užeidavo jie naktimis. Galvojau, jei jie tokie, ištversiu viską, juk moterys stiprios.

Gimdymas prasideda

Kaip ir įprastai, naktį prasidėjo parengiamieji (bent jau man taip atrodė) sąrėmiai. Varčiausi šiaip ne taip, su tuo milžinišku pilvuku, bet jie kažkodėl nepraeina. Žadinu vyrą ir sakau, kad jei nepraeis, važiuosim į ligoninę. Sąrėmiai pradėjo kartotis kas 15 minučių. Išverčiau vyrą iš lovos ir liepiau ruoštis. Pagaliau! Buvo liepos 26 naktis. Mes lėtai, nepanikuodami susiruošėm, vyras ir kavos išgėrė, aš ir po dušu palindau, ir užkandau. Susirinkau visus reikiamus dokumentus ir išvažiavom besiklausydami muzikos.

Atvykus priėmė, paklausė vaikučio, pažiūrėjo, kiek atsivėręs kaklelis. 3, 5cm - tai jau šis tas. Nuvedė mus su vyru gimdyklon. Apie septintą ryto. O tada tiesiog laukimas. Tai guliu, tai vaikštau, juokaujam (svarbiausia - gera nuotaika).

Pripažinsiu, bijojau, kaip pasiutus. Bet nerodžiau to vyrui, nes būtų jis puolęs panikuot. Apie 11 valandą skambina vyrui jo mama, klausia kaip jam sekasi. Mes niekam nesakėm, kad gimdymas jau prasidėjo. Vyras rimtu balsu tvirtina, kad dirba. Tada jo mama skambina man, tiesiogine ta žodžio prasme pasiunčiu ją velniop, nes sąrėmiai - tai ne gėlytes skint. O ji kad užtrimituos, kodėl mes neskambinam ir nesakom jiems... Tada po kurio laiko skambina mano mama. Atsiliepiu vos ne vos... „Kas tavo balsui", - klausia. „Tai gal gimdau, ką?!" - atsakau.

Paprašiau vaistų, nes tikrai vargino sąrėmiai. Suleido smagių vaistukų, nuo kurių pailsėjau, turbūt net snūstelėjau. O visas smagumas prasidėjo pusė pirmos, kai jau rėkiau, kad tuoj neišlaikysiu. Nes vaikučio galvytė slinko į gimdymo takus, kaip man švelniai kartojo akušerė. Taigi, visas „super" veiksmas prasidėjo 12.45! Ir po 15 minučių mažas plaukuotas velniūkštis jau buvo čia! Vyras nedrąsiai nukirpo virkštelę, o mažasis gavo visus 9 balus pagal Apgar! Pasitiko pasaulį su šypsena ir be jokių riksmų.

Šiandien jau mūsų mažajam pasiutėliui 7 mėnesiai, auga velniškai judrus ir smagus vaikis!

Tad, ką galiu pasakyti, viskas buvo kaip per sviestą, net ir tie skausmai man dabar juokingi, kai namuose nuolat rėkauja mažasis padūkelis. Svarbiausia - gera nuotaika ir palaikymas!

Olesia

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis